Yra primygtinai modernu ir skoninga versle taikyti įvairias karo, meno, kovų ir karo meno teorijas. Nematomos rankos ar sraigtasparnio, beriančio pinigus, vaizdiniai vaizduotės nebeveikia, o matematinės vadybos vadovėliai - pernelyg painūs, elitiniai.
Mokymosi iš visų sričių strategų judėjimas jau siekia Lietuvą. Ir šaltiniai. Štai pernai išleistame kinų karo stratego lietuviškame vertime iš anglų kalbos, karo veiksmų vietovės skirstomos į: išsklaidymo vietoves, lengvas vietoves, ginčijamas vietoves, pereinamas vietoves, sankirtos vietoves, sunkias vietoves, apgaulingas vietoves, apsupties vietoves ir mirtinas vietoves. Iki galo suprasti itin subtilius vietovių skirtumus lemta istorikui ir kultūros žinovui.
O mes 11-tą skyrių apie 9 vietoves pasirinkome ne šiaip sau. Investuotojas prieš žengdamas į rinką apie ją sprendžia pagal indeksą, kuris atstoja aplinkos orientyrą kariui. Indekso kreivės nors ir panašios, bet situacija niekada nesikartoja - investuojama unikalioje rinkos pozicijoje. O jų nesuskaičiuojama daugybė. Jei pasirenki tinkamą laiką ir vietą - laimi. Jei pasirenki tinkamą laiką ir vietą, bet blogą taktiką – pralaimi. Tik indeksas, kaip vėliau pamatysime, ne toks jau tikras orientyras.
Neramios linijos
Dow Jonesas 1896 m. sukūrė pirmąjį indeksą, norėdamas matuoti visos rinkos pokyčius, ne tik atskirų akcijų judėjimus. Nuo jo laikų tapo įprasta pažvelgus į indeksą spėti apie akcijų rinkos ar net šalies ekonominę padėtį. Vieno finansininko posakis tiksliai apibrėžia indekso kokybės matą: Geras indeksas atspindi į jį neįtrauktų bendrovių akcijų būklę. Identifikuojant situaciją, visąlaik užmetama akis į biržos ar sektoriaus indeksą, atspindintį (kaip tikima) padėtį rinkoje.
Žvelgiame šiapus. Savaitės ekonomiškai į mus panašių Baltijos šalių indeksai judėjo gan įdomiai - vyravo drastiški trumpalaikiai svyravimai. Karštligiški akcijų pardavimai ir po jų sekę agresyvūs pirkimai Vilniaus biržoje rodė, kad rinkos tendencijas investuotojų grupės regi pernelyg skirtingai. Be abejo, tai lėmė ir pasirinkta ilgalaikė arba trumpalaikė investavimo strategija.
Nervingos antraštės – „…po kilimo sekė korekcija“, „…buliai veržėsi į priekį“, „…investuotojai nusiėmė pelnus“, „…korekcijos nematyti“, „…vėl korekcija“ keitė viena kitą. Net ir užgrūdintas investuotojas galėjo pasiduoti abejonėms. Nenuostabu, kad buvo reaguojančių emocingai. Bet peržvelgus savaitės duomenis, matyti, jog Vilniaus biržos indeksas per savaitę nežymiai pakilo.
Savaitės pokyčiai:
OMX Tallinn -2.12 proc.
OMX Riga 2.08 proc.
OMX Vilnius 0.12 proc.
O palyginę Baltijos šalių biržų 3 metų indeksus matome kiek kitokį vaizdą. Vilniaus biržos indeksas antradienį beveik buvo pasiekęs 2005 m. viršūnę, po kurios sekusį kritimą ir paniką pamena daugelis. 2007 m. vasario 6 d. (indekso vertė - 530,23) beveik priartėjome prie iki šiol aukščiausios Vilniaus biržos indekso viršūnės, kai 2005 m. spalio 4 d. vertė siekė 531,11. Talino biržos indeksas kito intensyviausiai. 3 indeksų lūžio taškai panašūs - vasario 6 ir 7 dienos. Ar tokie dramatiški indekso pokyčiai išties rodo taip pat dramatiškai kintančią ekonominę situaciją?
Indekso detalės. Verta ardyti.
Vizualiai indeksai labai greitai suvokiami, lengva lyginti rinkos viršūnes ar kritimus. Tačiau pasitikėti indeksu lyg tiksliu seismografu negalime. Kiek patyrinėjus Baltijos šalių indeksų anatomiją, matyti, kad trečdalį ar net daugiau kaip pusę svorio indekse sudaro 2-3 kompanijos. Pavyzdžiui, remiantis vėliausiu 2007 sausio 18 datos perskaičiavimu, Mažeikių naftos bendrovės svoris Vilniaus biržos indekse - 36,44 proc., TEO – 11,96 proc. Kaimynų padėtis panaši – Rygos biržos indekse trys bendrovės – „Latvijas Gaze“ (GZE1R) , „Latvijas Kugnieciba“ (LSC1R), „Ventspils nafta“ (VNF1R) - turi 35,66 proc., 19,31 proc., 20,80 proc. indekso svorio, o 2007 sausio 17 perskaičiuotame Talino indekse trys bendrovės „Eesti Telekom“ (ETLAT), „Olympic Entertainment Group AS“ (OEG1T), „Tallink“ (TAL1T) kartu sudėjus apima 57,04 proc. viso indekso. Guodžia nebent tai, kad kiek kitokio principo laikomasi sudarant investicinio fondo NSEL 30 indeksą, kur vienos bendrovės svoris negali viršyti 10 proc.
Visų šių indeksų sudarymas pagrįstas bendrovių kapitalizacija (kuri lygi įmonės akcijų kurso biržoje ir akcijų skaičiaus sandaugai). Absoliuti dauguma indeksų pasaulyje skaičiuojami pagal bendrovių kapitalizaciją, tačiau toks sudarymas sulaukia kritikos dėl pernelyg didelio brangių akcijų pervertinimo ir neįvertintų nuvertinimo. Indeksas, pagrįstas bendrovių kapitalizacija, itin neatsparus rinkoje susidarantiems burbulams ir spekuliantų antplūdžiams. Kuo labiau brangsta bendrovės akcijos – tuo didesnė jos kapitalizacija ir svoris indekse.
Sujudimą sukėlė Roberto D. Arnotto, Jasono Hsu, Philipo Moore straipsnis „Fundamental Indexation“, kuriame siūloma indeksą skaičiuoti remiantis fundamentaliais bendrovių rodikliais – pajamų dydžiu, buhalterine akcijos verte, grynaisiais išmokėtų dividendų kiekiu, pinigų srautais, darbuotojų skaičiumi. Taip sudarytame indekse akcijos rinkos kaina – viena kapitalizacija pagrįsto indekso dalių, neturės tiesioginės įtakos jo parodymams. Svarbesni bus bendrovės rodikliai, o ne akcijos kaina, kuriai didelę įtaką turi emocinis vertinimas.
Kadangi fundamentalūs indeksai pasirodė tik neseniai, dar negalima empiriškai įvertinti jų efektyvumo. Tam reikėtų pergyventi bent kelis ekonominius ciklus. Viena aišku - fundamentalių indeksų skaičiavimas itin praverstų mažoms rinkoms, kuriose skirtumas tarp kelių didžiausios kapitalizacijos bendrovių ir visų likusių yra gana didelis. Galbūt tai padarytų indeksą atsparesnį didesniems pinigų srautams ir manipuliacijoms sekliose biržose? Šalininkai tiki, kad fundamentalių indeksų skaičiavimas padės tiksliau nustatyti rinkos burbulus. Tik vienas šio indekso trūkumas matyti jau dabar – jį brangiau sudaryti. Tai ypač aktualu indeksų fondams, kuriuos pigu administruoti, o jų valdymo mokestis - vienas mažiausių.
Savarankiškam investuotojui fundamentalus indeksas būtų labai naudingas analitinis instrumentas lyginant jį su kapitalizacija pagrįstais indeksais. FTSE kompanija, priklausanti Financial Times ir Londono vertybinių popierių biržai jau skaičiuoja fundamentalius indeksus. Juos galima išbandyti ir palyginti su kitais rinkos matuokliais, pagrįstais kapitalizacija.
Po OMXV ženklu
Vilniaus birža sulaukė svarbių žinių - antra pagal kapitalizaciją rinkos bendrovė „Teo“ paskelbė preliminarius neaudituotus rezultatus. 2006 m. laikotarpio pelnas (įskaičiavus mažumos dalį ir nutrauktos veiklos rezultatą), palyginti su 2005 m. pelnu – 84 mln. litų, padidėjo 55,3 proc. ir sudarė 130,5 mln. litų. „Teo“ apyvarta augo mažokai - 0,7 proc. iki 729,64 mln. litų, o EBITDA sumažėjo 1 proc. iki 350,23 mln. litų. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad „Teo“ pinigų srautai iš įprastinės veiklos sumažėjo 12 proc., o ilgalaikės investicijos išaugo 50 proc.
Įvairių spėlionių ir gandų sulaukė dividendų dydis. Net spėjama, kad dividendams „Teo“ gali skirti visą 2006 m. nepaskirstytą pelną – 211 mln. litų. Tada dividendai siektų 0,27 Lt. Priminsime, kad 2006 m. bendrovė išmokėjo 124, 291 mln. litų dividendų, vienai akcijai teko 0,16 Lt. Vienai akcijai tenkantis bendrovės akcininkams priskirtinas pelnas 2006 m. siekė 0,17 Lt, kai 2005 m. buvo 0,11 lt.
„Teo“ aktyviai žengia į naujas sritis - Vilniaus mieste įjungė pirmąjį skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) signalų siųstuvą; pasirašytas ketinimų protokolas dėl UAB „Mikrovisatos TV“ akcijų įsigijimo. 2006 m. pabaigoje naujos IP TV paslaugos vartotojų skaičius buvo 4902, o per tris pirmus paslaugos teikimo mėnesius gautos pajamos sudarė 708 tūkst. litų.
Kompanijai auginant pelną ir didesnių nei pernai dividendų išmokėjimas būtų ženklas, kad bendrovė gali išlaikyti tą patį ar didesnį pelno lygį, o jos augimas stabilus. Kita vertus tikėtina, kad „Teo“ susidurs su vis aršesne konkurencija ir griežtesniu rinkos reguliavimu (Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu yra sumokėjusi jau trečią baudą), o atsirandantys nauji duomenų perdavimo kanalai ir technologijos vers ir toliau nemažai investuoti.
Akcija per savaitę išaugo 3,08 proc. – iki 3,01 lt. Ši prekybos savaitė ypatinga ir tuo, jog akcija buvo pasiekusi ir persvėrė seną, istorinę, kai kam skausmingą 3 litų kainą.
„Snoro“ akcijas kiek kilstelėjo jo antrinės bendrovės „Latvijas Krajbanka“ paskelbti preliminarūs neaudituoti rezultatai – 2006 metais bendrovė pelną padidino 41,6 proc. iki 19 mln. litų. Pelnas tik nestipriai viršijo prognozes. Todėl investuotojams, bandantiems spėti konsoliduotą „Snoro“ pelną, didelio netikėtumo nebuvo. O akcija per savaitę netgi nukrito – iki 5,63 lt (-1,40 proc.).
Kitų bankų akcijos: Ūkio banko akcijos pasižymėjo įspūdingomis apyvartomis, šią savaitę krito -1,28 proc. Šiaulių banko akcijos kaina nors ir koregavosi savaitės vidury, viršijo praėjusios savaitės kainą - kilo iki 4,15 lt (0,24 proc.)
„Sanito“ akcijos kainai neigiamos įtakos turėjo paskelbtas 2006 metų nuostolis, kuris 16,6 proc. didesnis už prognozuotą ir siekė beveik 11 mln. litų. Įsigijęs „Jelfą“, „Sanitas“ Lenkijoje susidūrė su tokiu reguliavimu, kuris panašesnis į paslėptą apsaugą nuo užsienio investuotojų. Šiemet „Sanitas“ planuoja net 340,5 mln. litų pardavimus, o grynąjį konsoliduotą pelną - 21,3 mln. litų. Paskelbta ir apie plėtrą - atstovybių steigimą Latvijoje ir Estijoje. Per savaitę akcija brango labai nežymiai - iki 16,33 lt, pokytis 0,18 proc. Sparčiai kilusią akciją pristabdė didesnių, nei tikėtasi, nuostolių skelbimas.
Didžiausia apyvartą praėjusią savaitę išlaikė UKB1L (Ūkio bankas), TEO1L ir PTR1L (Panevėžio statybos trestas). Nemaža apyvarta – virš 10 mln. litų pasižymėjo Šiaulių bankas (SAB1L).
Nors rinka audringa, bet ilgalaikiai instituciniai investuotojai, berods, neabejoja augimu. Tai rodo nemažėjančios apyvartos. Kils indeksai aukštyn ar aukščiausia šiemet viršūnė taps svarbiu lūžiu? Intriga išlieka.
Sun Tzu prieš Machiavellį ir prieš Clausewitzą
Beje, laisvalaikiu galima pasiskaityti ir seniai Europoje žinomų teoretikų studijų: Machiavellio, keliais šimtais metų vėliau už garsųjį kiną taip pat parašiusį veikalą „Karo menas“. Šioje bibliotekoje rasime ir kitų strategų perlų: skaitmenizuotą senųjų romėnų išmintį, vieno anglo, jūrų mūšių žinovo veikalą ir žinoma, Clausewitzą.
