Dažnas, kol nesusiduria su meistriškai sukčių surežisuota situacija, sako, kad dėl savo patiklumo kalti patys nukentėjusieji ir „man taip tikrai nenutiks“, tačiau tokia nuostata neretai būna klaidinga.
Lietuvos bankų asociacija, minėdama „Interneto savaitę 2017“ ir „Europos pinigų savaitę“, dar kartą primena būti atsargiems ir neužkibti ant sukčių kabliuko. Galima išskirti keletą nusikaltimų tipų, susijusių su interneto bankininkyste:
• Duomenų vagystė elektroninėje erdvėje (phishing), kai į sąskaitą įsibraunama apgaule išviliojus prisijungimo prie internetinės bankininkystės slaptažodžius. Anksčiau fiksuoti atvejai, kai kurti netikri bankų internetiniai puslapiai, atrodantys kaip originalios svetainės. Juose įvedus savo prisijungimo duomenis, pastaruosius sužino tretieji asmenys. Dažniausiai nuorodos į tokius apgaulingus puslapius pateikiamos socialiniuose tinkluose ar el. laiškuose, gautuose neva iš banko, lizingo, draudimo bendrovių darbuotojų ar elektroninės parduotuvės atstovų ir pan.
Tuo tarpu dabar dažniau pasitaiko atvejų, kai paspaudus tam tikras nuorodas, gautas el. laiškais ar žinutėmis socialiniuose tinkluose, vartotojų kompiuteriuose įdiegiami virusai, kurie užkrečia programas. Prisijungiant prie el. bankininkystės, užkrėstas virusu kompiuteris dažniausiai pradeda strigti, prašyti pakartotinai surinkti slaptažodžius, o tuo metu, vartotojui nieko neįtariant, kenkėjiška programa formuoja pinigų nuskaitymą iš sąskaitos.
• Ant sukčių kabliuko neretai užkimba asmenys, sulaukę skambučių ar elektroninių laiškų iš neva policijos, „Sodros“, mokesčių inspekcijos pareigūnais ar giminaičiais bei jų pažįstamais prisistačiusių asmenų, kurie išvilioja bankininkystės prisijungimo kodus, asmens duomenis.
• Sukčių taikikliais vis dažniau tampa ir įmonės. Apgavikai apsimeta kompanijų vadovais (ypač, jei tai tarptautinė įmonė) ar kitais atsakingais asmenimis ir el. paštu ar imituodami balsą telefonu, susisiekę su šalyje veikiančiu padaliniu, paprašo įvykdyti tam tikrų sumų skubius pavedimus. Prieš tai per įmonių el. svetaines ar paskyras socialiniuose tinkluose nuodugniai išsiaiškina visą reikiamą informaciją apie įmonę.
Svarbūs patarimai:
• Niekam neatskleiskite prisijungimo prie el. bankininkystės duomenų. Pastarieji (vartotojo ID, slaptažodžiai ir kt.) yra tiesioginis raktas nuo Jūsų sąskaitų banke, todėl taip, kaip saugote savo piniginę ir grynuosius, turite saugoti ir šiuos duomenis. Nepalikite jų nesaugiose vietose, nenešiokite piniginėse kartu su mokėjimo kortelėmis ar pan.
• Bankai, lizingo bendrovės, mobiliojo ryšio operatoriai, kitos paslaugų įmonės ar institucijos neskambina ir nesiunčia elektroninių laiškų prašydami elektroniniu būdu pateikti asmeninę informaciją. Tai tik jums priklausanti informacija.
• Baigę darbą el. bankininkystės svetainėje, saugiai išeikite iš elektroninio banko paslaugos (paspauskite mygtuką „Išeiti“, „Atsijungti“ ar pan.) ir uždarykite naršyklės langą.
• Pasirinkite saugų ir stiprų slaptažodį. Stenkitės nesudaryti slaptažodžio iš savo vardo, pavardės, adreso ar gimimo datos.
• Neįrašykite svarbios informacijos į internete iššokančius (pop-up) langus, nes jie gali nuvesti į nesaugią aplinką.
• Neįveskite jokių mokėjimo duomenų, jeigu to prašoma tinklalapyje, kurio adresas prasideda http://. Saugus tinklalapis turi prasidėti https://, o naršyklės lango apačioje arba adreso juostoje turi būti matoma spynelės piktograma, kurią paspaudus parodoma informacija apie sertifikatą, jo galiojimą.
• Pasirūpinkite savo kompiuterio ar mobilaus telefono saugumu, atnaujinkite operacinę sistemą, antivirusinę programą.
• Nespauskite nuorodų ir neatidarinėkite dokumentų, gautų iš nežinomų asmenų.
• Tikrinkite adresus asmenų, kurie siunčia el. laiškus (ypač jei prašoma finansinės pagalbos ar pan.) – sukčiai gali siųsti laiškus nuo neva jūsų pažįstamų, tik, pavyzdžiui, pakeičia ar praleidžia vieną raidę el. pašto adrese (pavyzdžiui, vietoj vardenis.pavardenis@... – vardenis.pavardnis@...).
• Būkite atsargūs, naudodamiesi neapsaugotais wi-fi (pavyzdžiui, oro uostuose, kavinėse) –stenkitės nesijungti prie savo el. pašto ar kitų asmeninių duomenų.
• Patartina, jungiantis prie socialinio tinklo paskyros ar el. pašto, pasirūpinti dviejų faktorių autentifikavimu (pavyzdžiui, slaptažodis ir telefono numeris).
• Jeigu pastebite, kad prisijungiant prie el. bankininkystės programa „stringa“ ar prašo pakartoti duomenis dar kartą, susisiekite su banku, pasiteiraukite dėl galimų techninių nesklandumų.
LBA statistikos duomenimis, per pastarąjį penkmetį (nuo 2010 pab. iki 2016 m. III ketv.) registruotų el. bankininkystės vartotojų skaičius paaugo penktadaliu (nuo apytikriai 3,5 iki 4,2 mln. registruotų vartotojų). Kaip matyti iš skaičių, kai kurie gyventojai turi po keletą prisijungimų. Pastaraisiais metais Lietuvoje bei visoje Europoje ypač didėja ir mobiliosios el. bankininkystės populiarumas. Netgi preziumuojama, jog 80 proc. taip vadinamos millenium kartos atstovų (gim. 1980-2000 m.) niekada neapsilankys bankų skyriuose, nes bankų paslaugomis naudosis per mobiliuosius telefonus.
Bankai nuolat pabrėžia, jog klientų duomenų saugumas – prioritetinė veiklos sritis, į kurią nenutrūkstamai investuojama. Tačiau pačių klientų (o ypač augančios kartos) sąmoningumas ir finansinis raštingumas – neišvengiami. Tuo pagrindu privaloma vystyti ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius – be jų bus sudėtinga pasinaudoti šiuolaikinėmis finansinėmis paslaugomis bei produktais. LBA šiuo pagrindu jau yra pateikę siūlymų šalies valdžios struktūroms.
