Ekonomikoje nuotaika ir lūkesčiai reiškia daug, ne ką mažiau nei kasdieniame gyvenime. Jie kurį rytą „išlipame ne ta koja“, dažnai šia priežastimi paaiškiname dienos nesėkmes.
Kai subjūra, arba nepagrįstai pasitaiso verslo vadovų, savininkų nuotaika, sprendimų pasekmės bus jaučiamos ne vieną dieną, ir ne vien tik jiems. Verslininkas steigs ir plėtos verslą tik tada, kai jo ekonominė nuotaika, t.y. lūkesčiai, bus geri, jei jis tikės ir matys verslo perspektyvas. Projektas pasiseks tik tuo atveju, jei lūkesčiai buvo pagrįsti, taiklūs, jei verslininkų nesuklaidino netikri, ne rinkos signalai. Jei lūkesčiai prasti, verslai dels, nesiims verslo projektų, nesamdys darbuotojų, neinvestuos, ieškos investicijoms naujų vietų ar lauks geresnių laikų. Gresia ne kokios ekonomikos prognozės, tačiau jei lūkesčiai teisingi, verslai neįklimps į skolas ar utopinius projektus. Apibendrinant, ekonominė nuotaika svarbi, bet dar svarbiau, kad ji būtų taikli.
Kad Lietuvoje rinkos dalyvių nuotaika yra tragiškai kritusi, rodo naujausias, jau 24 - asis LLRI atliktas ekonomikos tyrimas. Jame ekonomiką prognozuoja ne matematinis ekonomikos modelis, o patys rinkos dalyviai, t.y. tie, kurie užsuka ekonomikos variklį. Lyginant su vasario mėnesį atliktu tyrimu, šių ekonomikos generatorių nuotaika yra tiesiog dramatiškai subjurusi. Jei dar metų pradžioje buvo tikimasi tik beveik 3 proc. BVP kritimo 2009 -aisiais, tai rugsėjį šiems metams planuojamas jau 17 proc. nuosmukis. Rinkos dalyviai pirmą kartą per dvylika metų vykdomą ekonomikos tyrimą, taip radikaliai pablogino ekonomikos prognozes – ilgą laiką verslų demonstruotas entuziazmas visai išblėso per pastarąjį pusmetį. Tiksliau, entuziazmas, susijęs su legaliąja ekonomika. Šešėlyje besislepiančio verslo dalis ne tik nemažėja, bet ir rekordiškai auga. Kitais metais pasieks net 27 procentus BVP.
Pagrindo nerimauti verslai turi išties daugiau nei bet kada. Visi nerimo signalai sklinda iš prastos Lietuvos ekonominės politikos ir klaidingų valdžios sprendimų. Apie tai byloja šešėlio plėtra – būtent ten nėra mokesčių ir reguliavimų, ir būtent toji sritis klesti. Atsigavimo ženklai kitais metais bus stebimi taip pat ne Lietuvoje, bet užsienyje – rinkos dalyviai tikisi eksporto atsigavimo, bet ne situacijos gerėjimo šalies viduje. Jei ekonomikos pakilimo metu dar buvo įmanoma toleruoti nelanksčius darbo santykius, tai nuosmukio metu šios bėdos ypač užaštrėja. Mokesčių sistemoje visus šiuos metus daromos vien klaidos, o dalinis klaidų atitaisymas (kalbu kad ir apie apmokestinimą sveikatos draudimo įmokomis) įsigalios tik kitąmet. Ekonomika, rinkos dalyvių vertinimu, sugrįžo į 2005 –uosius metus, o viešieji finansai sėkmingai nužygiavo į 2010 – uosius.
Kaip jau kalbėjome, ekonomikai kenkia tiek nepagrįstos euforinės, tiek depresinės būsenos. Ekonomikos laivelis siūbuos mažiau, jei rinkos dalyviai turės tvirtus, neiškeiptus ir nekintamus orientyrus. Kad galėtų gerai susigaudyti rinkos informacijos pasaulyje, būtinos laisvos kainos. Valdžia neturi jų reguliuoti, nes įsikišdama į šį mechanizmą, ji labai suklaidina rinkos dalyvius. Rinkos kainos neturi būti infliuojamos, t.y. keliamos didinant pinigų masę. Mat spausdinant pinigus, kintančios kainos, palūkanos bei pelnai nebėra tikri – atėjus mokėjimo ar gavimo metui – gali paaiškėti, kad įvyko „skaičiavimo“ klaida. Negalima ekonomikoje žaisti skatinimo planų mokesčių mokėtojų pinigais, vykdyti valdiškų verslo projektų ar ES lėšomis kurti privilegijuotus konkurentus, kaip tai numatoma padaryti pieno perdirbimo pramonėje ar padaryta išreklamuotojo Barclays atveju. Tokie žingsniai dažnai suteikia vilties visiems, pinigų tik mažai daliai, o krizės naštą nukelia rytojui. Praėjusios skatinimo fazę ES šalys jau dabar pradeda ieškoti „išėjimo“ iš skatinimo planų, ir šie išėjimai bus ne ką lengvesni nei pati krizė.
Visiems rinkos dalyviams labai svarbu žinoti, kiek reikės mokėti mokesčių. Na, negalima jų kelti tarsi šuolio į aukštį kartelės – vos įveiki vieną aukštį, jau paruoštas kitas. Mokesčių administravimo įstatyme numatytas šešių mėnesių pasirengimo terminas jau du kartus buvo gražiai apeitas, prisidengiant biudžeto keitimu. Išlaidos, beje, biudžete keistos tik simboliškai. Ne tik mokesčių, visas žaidimo taisykles būtina žinoti gerokai iš anksto. Ekonominę depresiją gali įvaryti ir konkurencijos taisyklių pakeitimas, ir įvestas kainų reguliavimas, ir naujas prekybinių santykių reglamentavimas.
Ekonominės nuotaikos negalima gerinti dirbtinai, stimuliuoti netikrais pažadais, lengvais pinigais, linksminant jau nebejuokingais pašmaikštavimais arba neigiant pačią krizę. Gerą ir tikslią ekonominę nuotaiką gali atkurti tik protinga ekonominė politika, kurios šiandien labiausiai pasigendama. Skelbiamas moratoriumas keisti mokesčius yra ir vėl bloga žinia, nes mokesčius reikia mažinti. Tada ir pradėsime bristi iš krizės, o ne galvosime, kad jau pradėjome.
Rūta Vainienė, komentaras Lietuvos radijui
