Darbo biržos duomenimis, per 2015 m. buvo įregistruota 14,6 tūkst. absolventų (profesinių ir aukštųjų universitetinių, aukštųjų koleginių), iš jų 133 absolventai buvo nusiųsti į profesinį mokymą.
„Darbo birža nėra išsigelbėjimas. Ten supuvusi sistema, bet tikriausiai reikalinga. Jauniems žmonėms trūksta pasitikėjimo po universiteto. Jiems galbūt trūksta informacijos, pačiai Darbo biržai trūksta bendradarbiavimo su atrankos agentūromis. Verslas yra linkęs ugdyti ir priimti jaunus žmones. Bet reikia noro ir užsidegimo. Kiek pas mus ateina kandidatų tai nei vienas nebuvo gavęs darbo per Darbo biržą“, - sako personalo valdymo „Talent LAB“ direktorė Laura Gylienė.
Į teisę – dėl prestižo?
Birželį į darbo biržas kreipėsi 1 tūkst. absolventų. Darbo birža pateikia, kad liepos 1 d. su aukštuoju išsilavinimu daugiausia įregistruota teisės studentų – 23, veterinarinės medicinos – 15, viešojo administravimo – 14.
„Daugelį metų teisės, viešojo administravimo ir socialinio darbo specialybės yra nepaklausios darbo rinkoje, šias specialybes įgijusieji turi mažas įsidarbinimo galimybes. Veterinarinės medicinos specialistų pasiūla trečdaliu viršija paklausą. Darbo rinkoje juntamas bendrosios praktikos slaugos specialistų trūkumas“, - komentuoja Darbo biržos atstovė Monika Rimdžiūtė.
L. Gylienė pastebi, kad jaunuoliai vis dar renkasi teisę dėl nusistovėjusio prestižinio įvaizdžio arba dėl pašalinio spaudimo.
„Manau nuo pat pradžios buvo siekiamybė įstoti ir turėti tokią specialybę. Reikia praplėsti požiūrį, nes jei kalbame apie teisę, ji suteikia platų požiūrį ir dėl to verta studijuoti. Pažįstu daug verslo dalykų iš esmės“, - mano L. Gylienė.
Ji taip pat pastebi, kad teisininkų rinkoje nereikia daug dėl to, kad įmonėje dažniausiai pakanka vieno šios srities specialisto. Visgi pašnekovė stebisi, kad šios profesijos atstovai nueina į Darbo biržą.
„Galbūt taip yra dėl socialinių garantijų, nes baigia mokslus ir neturi jokių socialinių garantijų. Dėl to ir užsiregistruoja“, - svarsto ji.
Cvmarket.lt Marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė svarsto, kad viena iš priežasčių kodėl kreipiasi būtent teisės studentai gali būti dėl to, kad tai mokslas, reikalaujantis daug laiko, todėl galbūt ne visi turi galimybes įsidarbinti jau studijų metu į darbą ne pagal specialybę ir įgauti tam tikros patirties. Todėl išėjus iš mokslo įtaigos, darbo ieškoma visais įmanomais metodais.
Ar Darbo birža tik formalumas?
Pašnekovai abejoja jaunuolių pasirinkimu registruotis į Darbo biržą. Kaip pastebi L. Gylienė, dažniau vyresnio amžiaus žmonės tikisi per biržas rasti darbą, o jaunuoliai registruojasi iš baimės.
„Tai yra užtikrinimas, kad aš gausiu gydymo paslaugas, kad turiu socialinį aprūpinimą, kad nebūsiu paliktas už borto. Vyresni žmonės ten registruojasi ir tikisi labiau darbininkų pozicijos. Nors su darbdaviais kiek kalbam tai jie skeptiškai vertina Darbo biržos siūlomus darbuotojos“, - teigia pašnekovė.
Cvonline.lt Marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat pastebi, kad ne tik absolventai, bet ir kiti gyventojai dažniausiai registruojasi dėl socialinių garantijų.
„Jaunimas, aktyvūs, norintys susirasti darbą ir norintys dirbti darbo rinkos dalyviai supranta, kad darbo birža yra tik formalumas, o reali darbo paieška yra savarankiška užduotis. Kaip greitai ir kokį darbą suras, priklauso nuo įdėtų pastangų, darbo paieškos intensyvumo, naudojamų kanalų, priemonių ir nuo paties žmogaus, kaip asmenybės. Geriausia, ieškant darbo pradėti nuo tikslo suformulavimo, kokio darbo ieško ir per kiek laiko nori jį surasti. Tuomet, darbo paieška tampa daug sistemingesnė ir tikslingesnė”, - pataria R. Karavaitienė.
R. Tatarėlytės pastebėjimais, dažniausiai jaunuoliai ieško darbo visais įmanomais būdais, tad registruojasi visuose darbo portaluose bei toje pačioje biržoje.
„Tai tiesiog būdas išnaudoti visas galimybes ir greičiau susirasti darbą. Socialinės garantijos irgi svarbus faktorius, bet Darbo birža taip pat turi įvairių darbo pasiūlymų, į ją kreipiasi darbdaviai, todėl tai vienas iš darbo paieškos šaltinių“, - komentuoja R. Tatarėlytė.
Svarbiausia – žinios ir patirtis
Dažnai darbo skelbimų reikalavimuose nurodytos reikalingos žmogaus asmeninės savybės. Pašnekovai teigia, jog neveltui, nes darbdaviai vis dažniau kreipia dėmesį į žmogaus požiūrį, gabumus.
„Yra pasikeitęs mąstymas, kad tam tikroms pozicijoms reikalinga išvaizda, o ne žinios. Dabar žiūrima į motyvaciją, požiūrį į darbą, koks diplomas įgytas. Darbdaviai atsargiau renkasi žmones. Žiūri kaip į investiciją ilgesniam laikui“, - sako L. Gylienė.
Pasak jos, būna, kad į darbą priimama ir be patirties. Tačiau pirmiausia reikėtų siekti atlikti praktiką, nes būtent tada ir pats žmogus susivokia ar mato save šioje srityje, sako L. Gylienė.
„Turiu vertinimą, kad universitetas, kolegija yra geriau nei dviejų ar trijų savaičių kursai. Per mėnesį išmokinti specialistą neįmanoma. Tam ir yra universitetai, kurie mokina. Tokie kursai gali padėti pasitikrinti, ar save įsivaizduoji tam tikroje pozicijoje“, - įvertina pašnekovė.
R. Tatarėlytė komentuoja, kad dažniausiai į ne su savo mokslais susijusias darbo pozicijas kandidatuoja vadybos, teisės, filologijos, socialinių, pedagogikos pakraipų studentai. Ypač nemažai pasitaiko teisės mokslus baigusiųjų, kurie dažnai kandidatuoja į pardavimų/pirkimų srities pozicijas, valstybės tarnybos pasiūlymus. Tačiau priešingai nei L. Gylienė, R. Tatarėlytė pastebi, kad darbuotojams už potencialaus darbuotojo išsilavinimą svarbiau turima darbo patirtis.
„Pastebima, kad dauguma darbdavių į išsilavinimo sritį kreipia mažiau dėmesio, nebent tai tiesiogiai susiję su siūlomu darbu, kurio be tam tikro išsilavinimo neįmanoma atlikti. Daug svarbesnė yra darbo patirtis, t.y. kur žmogus prieš tai dirbo, kokių turi žinių ir kokios patirties“, - sako ji.
R. Karavaitienė taip pat įsitikinusi, kad kandidatavimas labai priklauso nuo siūlomo darbo. Jei pareigų sritis yra konkrečiai apibrėžta, nurodyti konkretūs reikalavimai, tuomet ir kandidatai būna turintys tos srities išsilavinimą arba tos srities darbo patirties.
„Jei ieškoma pardavimų vadybininko ir produktas arba paslauga nėra labai sudėtingas, tuomet kandidatai pagal išsilavinimą yra daug įvairesni, nes pardavimų srities darbe yra labai svarbios asmeninės savybės: komunikabilumas, lankstumas, derybiniai įgūdžiai ir pan. Teisės srities darbo pasiūlymai sulaukia didelio kandidatų susidomėjimo. Tai sritis, kurioje yra labai didelė konkrurencija tarp kandidatų. Panašiai yra su rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, administravimo sritimis“, - sako pašnekovė.
Pasak jos, gan dažnas atvejis, kai įmonė darbo skelbime reikalavimuose nenurodo konkrečios reikalaujamos specialybės išsilavinimo, tiesiog nurodo – aukštasis išsilavinimas. „Įmonės kandidatą dažniau vertina ne pagal įgytą specialybę, bet pagal kompetencijas, įgūdžius ir asmenines savybes. Kandidato tinkamumą būsimoms pareigoms. Žinoma, dažnas darbo skelbimas sulaukia kandidatų neatitinkančių reikalavimų, tiesiog, bandančių laimę“, - informuoja pašnekovė.
Cvonline.lt CV duomenų bazės 10 populiariausių specialybių:
1. verslo valdymas 2. ekonomika 3. administravimas 4. buhalterinė apskaita ir ūkinės veiklos analizė 5. vadyba ir rinkodara 6. teisė ir valdymas 7. statybos inžinerija 8. informatika 9. mechanikos inžinerija 10. tarptautinio verslo vadyba
Pastebima, kad atetityje pardavimo srities atstovų poreikis nemažės.
„Daugiausia darbo pasiūlymų yra pardavimo srityje (įvairūs vadybininkai, vadovai, pardavimo konsultantai, klientų aptarnavimo specialistai ir pan.) ir paklausa žmonių, gebančių dirbti tokį darbą ateityje nemažės. Vadybos darbą dirba įvairiausią išsilavinimą turintys žmonės, kur be mokslo yra labai svarbios ir žmogaus asmeninės sąvybės bei motyvacija. Be IT srities atstovų yra labai paklausūs inžinieriai, finansų specialistai, statybos specialistai (projektų vadovai, statybų vadovai, projektuotojai ir pan.)“, – komentuoja R. Tatarėlytė.
