Tai rodo Šiaurės ir Baltijos šalių dujų perdavimo sistemos operatorių baigta išankstinė tokio koridoriaus galimybių studija, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.
„Vandenilis yra visos žaliosios energetikos transformacijos ašis, be kurio neįsivaizduojama pramonės ir transporto sektoriaus dekarbonizacija. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2050 metais Lietuva bus tarp žaliojo vandenilio gamybos ir eksporto lyderių Baltijos regione, todėl planuojamas koridorius yra viena svarbiausių priemonių šio tikslo įgyvendinimui“, – pranešime teigė ministras Dainius Kreivys.
Skaičiuojama, kad koridorius, kuris turėtų būti vienas pirmųjų veikiančių tarpvalstybinių vandenilio projektų Europoje, iki 2050 metų galėtų sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį iki 37 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus.
Pasak „Amber Grid“, planuojama, kad žaliojo vandenilio vamzdynas bus 1,2 metro skersmens, numatyta įrengti kelias kompresorių stotis.
Skelbiama, kad projektas taip pat padidins regiono ir Europos energetinį saugumą ir tiekimo šaltinių įvairovę.
„Tikimasi, kad koridorius sukurs naujas bei reikšmingas galimybes tiek Lietuvai, tiek ir kitoms projekte dalyvaujančioms šalims. Tai skatins žaliosios elektros gamybos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo plėtrą, paspartins vandenilio infrastruktūros vystymą“, – „Amber Grid“ pranešime pirmadienį teigė bendrovės vadovas Nemunas Biknius.
Žaliasis vandenilis išgaunamas elektrolizės būdu naudojant sausumos ir jūros vėjo bei saulės energiją, jį numatyta naudoti dekarbonizuojant transportą, gaminant sintetinius degalus, aviacinį kurą ir pan.
Pernai balandį Europos Komisija projektui suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą, kuris suteikia galimybę gauti Europos Sąjungos finansavimą ir pagreitinti leidimų išdavimą.
Vyriausybės balandį patvirtintose vandenilio plėtros gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio.
Tuo metu 2050 metais šalies elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, žaliojo vandenilio gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama.
Skaičiuojama, kad Šiaurės ir Baltijos šalių žaliojo vandenilio potencialas iki 2040 metų sudarys apie 27,1 mln. tonų.
Pasak Energetikos ministerijos, planuojama, kad Europos Sąjungos investicijos į žaliojo vandenilio plėtrą iki 2050 metų galėtų siekti 180–470 mlrd. eurų.
