Sausio 25 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino privatizacijos sąraše esančias valstybines įmones kotiruoti savo akcijas vietinėje akcijų biržoje, o ne Londone ar Niujorke. Tačiau, pasak ekspertų, toks planas neveiks, nes Rusijoje nėra pakankamai investuotojų, kurie galėtų supirkti naujus vertybinius popierius, o užsienio investuotojai šiuo metu neinvestuoja į Rusiją, rašo portalas „Business New Europe“.
Rusijos vyriausybė, parduodama svarbiausias valstybines įmones, ketina pasitraukti iš ekonomikos, tačiau jai sunkiai sekasi tai padaryti. Praėjusiais metais, po daugelio atidėliojimų jai pagaliau pavyko parduoti kelių milijardų dolerių vertės antrines banko „Sberbank“ akcijas. Šiais metais į rinkas įžengiančios įmonės yra tokios pat didelės, bet kur kas mažiau patrauklios. Rusijai sunkiai sektųsi parduoti įmonių akcijas Londono ar Niujorko akcijų biržose, įsitikinęs „Business New Europe“ apžvalgininkas Benas Aris. Taigi V. Putinas ketina šias akcijas pardavinėti savo šalyje. Teoriškai tai gera idėja, nes tai padėtų plėtotis vietinei kapitalo rinkai, kas yra vienas iš Kremliaus prioritetų. Problema slypi tame, kad šių reformų tikslas yra išugdyti energingus vietinius investuotojus ir sukurti bendrus fondus, kurių Rusijai labai reikia. Tačiau čia ir slypi visa bėda – Rusija privalo parduoti šias akcijas, kad išugdytų vietinius institucinius investuotojus, tačiau be jų daugiau nėra jokių investuotojų, kurie galėtų supirkti įmonių akcijas. Šiais metais planuojama parduoti mažiausiai tris stambias bendroves. Banko „VTB Bank“ generalinis direktorius Andrejus Kostinas jau pareiškė, kad bankas šiemet ketina parduoti 15-20 proc. savo akcijų Maskvos „Micex“ vertybinių popierių biržoje.
Deimantų rinkos monopolininkė „Alrosa“ numatė parduoti 7-14 proc. savo akcijų. Tuo tarpu pasaulinė laivybos milžinė „Sovkomflot“ ruošiasi parduoti 25-50 proc. akcijų. Vis dėlto 10 proc. banko VTB akcijų kainuotų 3 mlrd. JAV dolerių ir tai būtų itin dideli pinigai norint privilioti investuotojus į Rusijos vertybinių popierių biržą. Užsienio investuotojai galėtų supirkti dalį akcijų, bet, nepaisant tarptautinių investuotojų susidomėjimo besivystančiomis rinkomis, Rusijai praktiškai nepavyko prisivilioti nei vieno užsienio investicinio fondo. VTB akcijų pardavimas greičiausiai taps bandomuoju triušiu, nes bankas privalo parduoti savo akcijas, kad pagerintų savo kapitalo pozicijas. Praėjusiais metais išaugus kreditavimui banko kapitalas smarkiai sumažėjo. Be abejo, turės praeiti šiek tiek laiko, kol rinkos absorbuos naujas akcijas ir „Alrosa“ bei „Sovkomflot“ akcijos greičiausiai bus siūlomos antroje šių metų pusėje. Analitikai tikisi, kad tuomet tarptautinis susidomėjimas rusiškomis akcijomis bus nors kiek didesnis.
Nepaisant to, kad „Micex“ biržoje užsiregistravo per 1 mln. žmonių, vos 70 tūkst. iš jų aktyviai prekiauja akcijomis, o didžioji daugumą jų prekiauja dieną. Didžiausi vietos investuotojai paprastai yra Rusijos bankai, turintys labai trumpalaikį investicinį akiratį. Tai reiškia, kad indeksai dažnai būna nepastovūs ir jautrūs išorės sukrėtimams. Lyginant su Varšuvos akcijų birža, kur 90 proc. susidomėjimo vietos akcijų siūlymais (IPO) kyla iš vietos pensijų fondų. Tuo tarpu Rusijoje privatūs pensijų fondai visiškai nedalyvauja akcijų rinkoje. Valstybės valdomiems pensijų fondams draudžiama investuoti į vietines akcijas (vienam iš jų, Nacionaliniam gerovės fondui, ketinama šį draudimą panaikinti). Be to, praėjusiais metais vyriausybės priimtas sprendimas sumažinti asignavimus pensijų fondams nuo 6 iki 2 proc. nuo finansuojamų pensijų tik dar labiau sumažino disponuojamų lėšų kiekį. Rusijos akcijų birža yra nedidelė ir paviršutiniška. Investuotojai susikoncentravę Rusijos finansų įstaigose, o užsienio rizikos fondai yra tik pasyvūs stebėtojai su trumpalaikėmis vizijomis. Visi šie veiksniai smarkiai apsunkina sėkmingą privatizacijos programos vykdymą.
