Europos šalims niekaip nepavyksta įgyvendinti projektų, kurie didintų energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Šalia vis dar nepradedamo tiesti "Nabucco" dujotiekio, per Turkiją turinčio sujungti Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalis su Vakarų Europa, gali atsistoti ir iš Odesos iki Gdansko planuojamas tiesti naftotiekis.
Paskutiniame naftotiekį turinčio tiesti tarptautinio konsorciumo "Sarmatia" akcininkų posėdyje nesusitarta dėl įstatinio kapitalo didinimo, kuris būtinas norint atlikti tolesnes investicijas.
Gražūs užmojai
2007-ųjų rudenį Vilniuje penkių valstybių - Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Gruzijos - atstovai pasirašė sutartį dėl naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas statybų. Planuota, kad 490 km ilgio vamzdynu, aplenkiančiu Rusiją, per metus bus perpumpuojama apie 10 mln. tonų Azerbaidžano ir Kazachstano naftos. Tai būtų pirmas naftotiekis, kuris sujungtų Kaspijos ir Juodosios jūros regioną su Baltijos jūros regiono šalimis bei taptų nauju naftos tranzito keliu į Europą.
Projekto įgyvendinimo ašimi tapo 2004 m. Ukrainos ir Lenkijos naftos bendrovių "Ukrtransnafta" bei "PERN Przyjazn" įsteigtas konsorciumas "Sarmatia", nutiesęs naftotiekio atšaką nuo Odesos iki Brodų. Šiuo vamzdynu iki šiol teka tik rusiška nafta.
Po 2007-ųjų penkių valstybių vadovų susitarimo "Sarmatia" tapo tarptautiniu konsorciumu. Lietuvai projekte buvo patikėta atstovauti valstybės valdomai bendrovei "Klaipėdos nafta". Ji 2007 m. gruodžio 19 d. įsigijo vieną procentą "Sarmatia" akcijų (180 vnt.), kurių kiekvienos nominali vertė - 500 zlotų. Ši investicija šiuo metu yra apskaityta įgijimo savikaina, kuri 2009 m. birželio 30 d. buvo 74 993 Lt.
Susitarime buvo numatyta, kad tuo atveju, jei techninis ir ekonominis projekto vertinimas būtų palankus, "Klaipėdos nafta" turi teisę pretenduoti net į 20 proc. akcijų.
Tuo metu aiškinta, kad naujuoju vamzdynu nafta jau 2011 m. galėtų būti gabenama ne tik Lenkijai, bet ir kitoms Europos šalims. Lietuvą ji pasiektų tanklaiviais per Gdansko uostą. Taip esą būtų pigiau nei gabenti iš Primorsko Rusijoje. Kalbėta ir apie galimybę ateityje pratęsti naftotiekį iki Klaipėdos ar Mažeikių.
Lietuvą dar domina
Pernai balandį "Sarmatia" pasirašė sutartį su bendrove "Granherne" naftotiekio galimybių studijai parengti. Pasak šemet lapkričio viduryje "Sarmatia" akcininkų susirinkime dalyvavusio AB "Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus Jurgio Aušros, šiems darbams finansuoti buvo panaudotas beveik visas įstatinis įmonės kapitalas.
"Tad šiame akcininkų susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, kad būtų galima finansuoti kitus būtinus darbus. Tačiau sprendimas nebuvo priimtas ir klausimas atidėtas kitam susirinkimui. Galbūt jis įvyks dar šiemet", - sakė J. Aušra.
Anot jo, nors Lietuva per "Klaipėdos naftą" valdo tik 1 proc. "Sarmatia" akcijų, visi sprendimai priimami tik vienbalsiu akcininkų sutarimu - nesvarbu, kiek jie akcijų valdo.
Kaip "Klaipėdos nafta" elgsis kitame akcininkų susirinkime J. Aušra teigė dar negalintis pasakyti.
Kontrolinį - 70,63 proc. - "Klaipėdos naftos" akcijų paketą valdančios Energetikos ministerijos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis tvirtino, kad Lietuva tebėra suinteresuota "Sarmatia" įgyvendinamu naftotiekio projektu, nes juo galėtų naudotis ir mūsų šalies įmonės.
"Lietuvos sprendimas dėl investicijų į šį naftotiekį priklausys nuo projekto techninio ekonominio pagrindimo išvadų ir jų vertinimo. Jas gavusi ir išanalizavusi Energetikos ministerija pateiks Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos dalyvavimo. Visgi pagrindinėmis projektą įgyvendinančiomis šalimis matome Lenkiją ir Ukrainą, nuo kurių sprendimų iš esmės ir priklauso projekto realizavimas", - sakė K. Jauniškis.
Martynas VAINORIUS
