Lietuvos įmonei palankiu sprendimu Stokholmo arbitražas, be kita ko, nusprendė, kad VKJ pagrįstai nutraukė sutartį su „Rafako“ bei turi teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą, antradienį pranešė VKJ valdanti „Ignitis grupė“.
„Šis sprendimas Vilniaus kogeneracinei jėgainei yra ypač svarbus, kadangi nutraukia bet kokias spekuliacijas dėl to, kas yra atsakingas už biokuro jėgainės statybų vėlavimą. Arbitražas patvirtino tai, ką sakėme iki šiol – būtent „Rafako“ tenka atsakomybė už vėlavimą bei dėl to patirtus nuostolius“, – pranešime teigė VKJ vadovas Mantas Burokas.
Atsižvelgiant į tai, kad įmonė dėl „Rafako“ kaltės negavo pajamų, o investicijos į biokuro jėgainę išaugo, bendrovė planuoja bylinėtis dėl šių nuostolių.
Arbitražas taip pat nustatė privalomą laikotarpį, per kurį šalys turi bandyti taikiai susitarti. Arbitražo byla yra išskirta į dvi stadijas, todėl dėl konkretaus nuostolių atlyginimo arbitražas pasisakys antroje dalyje.
Pasak pranešimo, Stokholmo arbitražas nusprendė, kad „Rafako“ neturėjo teisės nutraukti sutarties, o VKJ turėjo tokią teisę dėl „Rafako“ padarytų pažeidimų, todėl Lenkijos įmonė negali gauti atsiskaitymo, kurio reikalauja arbitraže, tuo metu VKJ turi teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą iš „Rafako“.
Teismo sprendimu „Rafako“ negali remtis sutartiniu civilinės atsakomybės ribojimu, o VKJ teisėtai pasinaudojo garantija, be to, „Rafako“ privalo ir yra įpareigojama perduoti VKJ statybos dokumentus.
Pernai balandį pranešta, kad „Rafako“ inicijavo ieškinį Stokholmo arbitraže ir bando išsiieškoti 26 mln. eurų skolą iš „Ignitis grupės“ už atliktus darbus. Pasak „Rafako“, tiek pinigų jai ir Lietuvos rangovams liko skolinga VKJ.
„Ignitis grupė“ teigė, jog „Rafako“ priekaištai neturi faktinio pagrindo ir yra labiau paremti emocijomis.
„Ignitis grupė“ BNS anksčiau teigė, kad Lenkijos įmonė atliko darbų už 107 mln. eurų, tiek jai ir buvo sumokėta. Iš viso pagal 2016 metų rugsėjį pasirašytą sutartį Lenkijos įmonei turėjo būti sumokėta apie 150 mln. eurų.
Biokuro įrenginių statyba vėluoja daugiau nei metus ir turėtų būti baigta kitų metų pradžioje. Visa jėgainės statyba turėtų kainuoti apie 350 mln. eurų.
Planuojama, kad visiškai įgyvendinus projektą jėgainės bendra elektrinė galia bus kiek daugiau nei 90 MW (iš jų apie 70 MW – iš biomasės), o šiluminė galia – apie 230 MW (apie 170 MW).
Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos jau gaminama iš komunalinių atliekų, o pastačius biokuro dalį energija bus gaminama ir iš biokuro. Atliekų jėgainė per metus sutvarko apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. tonų.
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
