Atranda naujus skonius
Įvairūs užsienio sociologų tyrimai yra nustatę, kad ekonominiu sunkmečiu realus alkoholio suvartojimas nesmunka, dažnai netgi išauga. Taigi kryptinga mokesčių didinimo ir draudimų legaliam verslui politika, kaip tampa įprasta, pasiekia priešingą rezultatą – išauga prekyba nelegaliai gaminamais, dažnai net gyvybei pavojingais alkoholiniais gėrimais.
„Lietuva pagal geografinę zoną nuo senovės laikų – degtinės ir alaus kraštas. Tačiau, pavyzdžiui, vyno gamybos tradicijomis garsėjančios Europos šalys savo vyndarius remia, taikydamos nulinį mokesčių tarifą, o pas mus politika yra priešinga. Taikomas akcizas ir pridėtinės vertės mokestis sudaro du trečdalius galutinės degtinės butelio kainos“, – paaiškino Baltijos šalių gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidentas Romas Apulskis.
Panagrinėjus stipriųjų gėrimų pardavimą, darosi aišku, kad pastaruosius keletą metų Lietuvos gyventojai atranda naujus skonius – dažniau nei anksčiau renkasi brendį, tekilą, viskį. Tačiau, R. Apulskio nuomone, tokia tendencija gali būti neilgalaikė. Išbandę naujų gėrimų asortimentą, žmonės vėl grįžta prie tradicinio stipriojo gėrimo – degtinės.
Užmiršome lietuviškus vynus
Nors atviriau išbandome naujoves, stebint alkoholio vartojimo kultūrą, akivaizdūs ir kai kurie dar iš sovietinių laikų atkeliavę ypatumai. Tarkime, saldus putojantis vynas, kurio butelį dažnai atkemšame švenčių metu, Vakarų Europoje yra beveik nežinomas.
„Kita vertus, džiugu, kad vis daugiau lietuvių išbando ir originalų sausą ar pusiau sausą putojantį vyną. Apskritai nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, vynų, ne tik putojančių, suvartojimas nuosaikiai auga. Pamažu pradedame išmanyti apie vynus, juos degustuoti. Tik gaila, kad Lietuvoje apleista tradicinio lietuviško obuolių vyno gamybos tradicija. Daug patirties sukaupusi „Anykščių vyno“ gamykla, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, galėtų tapti iš vaisių ir uogų gaminamų vynų flagmanu bei dėl pirkėjų konkuruoti ne tik Lietuvoje“, – pažymėjo R. Apulskis.
Šiuo metu obuolių ir vaisių vyno segmente, be keleto išimčių, yra įsitvirtinusi į kainą, o ne kokybę orientuota produkcija. Tai galiausiai yra neparanku nei vyno gamintojams, nei vartotojams, kurie galėtų tikėtis aukštesnės kokybės gėrimų.
„Kryptingi legalų šalies verslą skatinantys politikų sprendimai atneštų ne tik papildomų lėšų į valstybės biudžetą, bet ir teiktų naudą galutiniam vartotojui, kuris turėtų geresnę galimybę mėgautis kokybiškais produktais“, – įsitikinęs ABBI klasterio prezidentas.
Gėrimų pramonę vienijantis ABBI klasteris įkurtas 2009 metais. Klasteris vienija įmonių grupę „Alita“, bendroves „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, „Italiana Lt“, „Boslita“ ir Ko, „Stumbras“, vyno platintojų įmones, Kauno technologijų universitetą, Someljė asociaciją, kitas su gėrimų pramone susijusias įmones. Klasterio įmonėse dirba apie 2000 darbuotojų, jos superka ir perdirba apie 130 tūkstančių tonų žemės ūkio produkcijos.
