Pirkti sklypą ir statyti namą nusprendę lietuviai dažnai nė nesuvokia savo finansinių galimybių „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėjo statybų ekspertas, „Statybų studijos“ lektorius Linas Mikaila. Anot jo, pasitaiko ir tokių atvejų, kai statybų sąmata kliento finansines galimybes viršija net 250 tūkst. eurų.
„Žanro klasika – ar žmogus verslo planą pasiruošęs, reikia užduoti 2 klausimus. Pirmiausia, ar jūs žinote, kiek tas namas jums kainuos? Namas, baldai, aplinkos tvarkymas. Antras klausimas – ar jūs žinote, kiek turite pinigų? Ar žinote, kiek jums duos bankas? Koks 80 proc. tos informacijos nevaldo. Retas, kuris buvęs banke“, – kalbėjo L. Mikaila.
Ekspertas aiškina, kad neretai tenka nutraukti statybas net ir tada, kai jau namo pamatai iškloti:
„Būna net ir taip, kad žmonės ateina pasidarę namo pamatus, tačiau užstringa su finansavimu iš banko. Ateina konsultuotis ir supranti, kad ačiū Dievui, jog jie sustojo statyti. Tas namas suprojektuotas tokio dydžio, kad tam sklypui jis visai netinka. Ekonominės klasės sklype – prabangus, didžiulis namas.“
Lietuviai yra linkę pervertinti savo finansines galimybes, o taip pat dar viena opi problema – nesuvokimas, kad norint gauti paskolą bankai reikalauja didelio pradinio įnašo.
„Man atrodo, kad pasąmonėje yra tokia nuomonė, kad namas negali tiek brangiai kainuoti. Aš sutinku, nes statyba ir man atrodo brangu. Ypatingesnio projekto namo statyba gali kainuoti ir pusę milijono eurų. Galvodamas apie savo pajamas kiekvienas tas ribas užaukština. Suskaičiavus pasirodo, kad trūksta ir 150 tūkst. eurų.
Retas, kuris pagalvoja, kad bankai reikalauja didelio pradinio įnašo. Dabar tokios sąlygos, kad turi būti nusipirkęs sklypą, viską susiprojektavęs už savo pinigus ir pastatyti dėžutę. Tai yra: sienos, stogas, be langų. Jei tu išleidi visus pinigus sklypui ir projektavimui, tau reikia 50-60 tūkst. eurų, kad tu galėtum į banką nueiti“, – aiškino ekspertas.
Kartais 1 aukšto namas – net brangesnis už 2 aukštų
Auganti paklausa nekilnojamojo turto pardavėjams sudaro sąlygas kelti pardavinėjamų objektų kainas. Net ir nepaisant to, kainos kyla ir dėl žaliavų, statybinių medžiagų brangimo. Užsiminęs apie sumas L. Mikaila atkreipė dėmesį, kokie namai brangiausi, o kokie – pigiausi:
„Pats pigiausias namas būtų toks, jei statytumėme jį cilindro formos. Tai tikrai nėra taip, kad stato apvalų, nes dėl to pigiau. Lyginant tokį namą su stačiakampiu, jei grindų ir stogo plotas 100 kv. metrų, tai cilindro sienos sudarys apie 14 proc. mažiau ploto. Tai reiškia, kad ir statyba bus pigesnė.“
Anot specialisto, pigiausi statomi namai – 1 aukšto su mansarda.
„Patys pigiausi namai – vieno aukšto su mansarda. Tai labiau paplitę kaimiškose vietovėse, kaimo turizme. Toliau – 1 aukšto namai su šiek tiek pakelta mansarda. 1 aukšto namas gaunasi brangesnis už 2 aukštų namą. Tiesa, kainos vis tiek labai panašios. Jeigu tik išeina statyti 1 aukšto namą, tai aš tikrai už tai. Nebent patinka 2 aukštų namų stilistika.“
Visą pokalbį galite žiūrėti „Žinių radijo“ laidoje, kurią rasite apačioje:
