Vokietijai nuo gegužės 1-osios atveriant savo darbo rinką 8 šalims, jos statybų pramonė sunerimusi dėl konkurencijos, atlyginimų dempingo.
Tuo metu jaunų, energingų darbuotojų iš naujųjų ES narių laukia rytinės Vokietijos žemės ar rūpybos sektorius visoje šalyje.
Nuo gegužės pirmosios trijų Baltijos valstybių, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos piliečiams Vokietijos, taip pat ir Austrijos darbo rinka atsiveria oficialiai.
Berlyno rajone, kuriame beveik nėra gatvės, kurioje nestypsotų statybų pastoliai, gegužės pradžios laukiama su nerimu.
„Nereikia studijuoti ekonomikos, kad suprastum, kas bus: kai atvyks daugiau darbininkų, daugiau bendrovių, darbo kaina kris. Taigi, vietos statybų pramonė bus smaugiama“, – teigia statybų bendrovės vadovas Frankas Peteris Muschiolis.
Kaip rodo apklausa, du trečdaliai statybų bendrovių Berlyne ir Brandenburgo žemėje su nerimu laukia gegužės 1-osios, nors valdžia nepaliko statybų sektoriaus likimo valiai. Yra nustatytas atlyginimo minimumas, kuris turi tapti kliūtimi atlyginimų dempingui. Nors statybų bendrovių vadovai sako – yra dar viena problema. Pirmenybę Rytų Europos statybininkams teikia mažesnė jų šalyse socialinio draudimo kaina.
„Žinoma, nustatytas atlyginimų minimumas geriau negu nieko. Bet iš tikrųjų yra daug galimybių eiti aplinkiniais keliais. Niekas netikrina, kaip laikomasi sutarčių, o būdų, kaip dempinguoti atlyginimus yra daug“, – kalbėjo F. P. Muschiolis.
Pasak bendrovės vadovo, jau dabar net apie 40 proc. statybų kenčia dėl vadinamosios juodosios rinkos, bet statybų bendrovių ateities spalvos ne tik niūrios. Nuo kitų metų vakarinėse Vokietijos žemėse statybų sektoriuje atlyginimai privalo didėti kiek daugiau negu 2 proc., o rytinėse žemėse – beveik 3 proc. Didinamas ir atlyginimo minimumas.
Tačiau nauji darbuotojai gali sukelti daug įtampos tose srityse, kuriose atlygimų sistema nereguliuojama.
„Būgštauju, kad žmonės, kurie negali dirbti aukštos kvalifikacijos inžinieriais, kurie gyvena iš savo rankų darbo ir gauna padorų atlyginimą, dabar turės imtis ne tokio pelningo darbo – turės dirbti apsaugoje ar prekybos centrų kasininkais, daugybė vietinių darbuotojų turės menkinti savo lūkesčius“, – sakė F. P. Muschiolis.
Vokietijos slaugos sektoriuje labai trūksta darbuotojų, čia nauji darbuotojai laukiami. Pavyzdžiui, Bavarijoje dviejuose šimtuose slaugos įstaigų, kurios veikia prie evangelikų bažnyčios, 6,5 tūkst. darbuotojų tenka prižiūrėti 70 tūkst. žmonių.
Vokietijos darbo ministerija, šalies analitikai ramina – nereikia galvoti, kad po gegužės 1-osios ims plūsti naujų darbuotojų jūra, nes dirbti Vokietijoje, turint leidimą, galima ir dabar, todėl dauguma Rytų europiečių, kurie norėjo įsidarbinti Vokietijoje, ten jau dirba.
Jolanta PAŠKEVIČIŪTĖ
