Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigta Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ šiemet paskirta penkioliktąjį kartą.
Premijos laureate vertinimo komisijos nutarimu tapo vilnietė poetė, vertėja ir žurnalistė Marytė Kontrimaitė. Premija jai paskirta už drąsios ir aktyvios pilietinės pozicijos publicistinius straipsnius, įvertinant rašytojos ir vertėjos nuopelnus, taip pat už nuopelnus Lietuvos žurnalistų draugijai. Marytė Kontrimaitė yra išleidusi kelias poezijos knygas, paskelbusi nemažai vertimų iš armėnų, ispanų kalbų. Praėjusių metų pabaigoje jai suteiktas Armėnijos Mokslų Akademijos garbės daktaro vardas.
Atsakydama į vienos anketos klausimus Marytė Kontrimaitė, paklausta apie didžiausius savo gyvenimo įvykius, yra pasakiusi: „Didžiausias laimėjimas – kad gyvenu, nes jau keturis kartus buvau „nurašyta“ aplinkinių žmonių ir daktarų: pora kartų vaikystėje Sibire, vėliau – l977 ir l985 metais – mano artimiesiems buvo pasakyta, kad nėra vilties. Bet išmokau pati „susikalbėti“ su savo kūnu, turiu normalią šeimą, užauginau dvi dukras, išleidau savo kūrybos knygų ir vertimų. Ir dar – šiek tiek pavyko padėti Armėnijos žmonėms jų baisiausiose nelaimėse...“
Keturioliktosios premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatas, kaunietis žurnalistas Zenonas Mikalauskas, rengdamasis perduoti premijos estafetę Marytei Kontrimaitei, yra prisipažinęs, kad jo darbo stalčiuose saugomas ne vienas širdį atliepęs Marytės Kontrimaitės publicistinis straipsnis, paskelbtas Lietuvos spaudoje.
Stasio Lozoraičio premijos Marytei Kontrimaitei įteikimo iškilmės vyks sausio 11 d. 13 val. Seime, Konstitucijos salėje.
Premijos mecenatas – Seimo narys, Kauno rajono ūkininkas Kazys Starkevičius.
****
Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva 1998 m. Lietuvos žurnalistų draugija įsteigė premiją, kuri pagerbiant Stasio Lozoraičio atminimą buvo pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Pirmajai laureatei – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistei, įspūdingo televizijos laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėjai Nijolei Baužytei ši premija įteikta 1998 m. vasarą.
Antruoju laureatu tapo Vaidotas Žukas, jam premija įteikta už 1999 m. transliuotas aktualias radijo laidas. Nuo tada premija įteikiama po Naujųjų metų, maždaug apie Trijų Karalių šventę.
Trečiasis laureatas – kaunietis žurnalistas Kazys Požėra (2000 m.).
Ketvirtuoju laureatu 2001 m. tapo Šiaulių žurnalistas ir rašytojas, almanacho „Varpai“ steigėjas ir leidėjas Leonas Peleckis-Kaktavičius.
Penktasis šios premijos (2002 m.) laureatas Viktoras Alekna anuomet buvo vienas seniausių Lietuvos žurnalistų (g. 1915 m.) – dar prieš karą darbavosi „Naujojoje Romuvoje“. Iki pat mirties 2008 m. jis nepadėjo plunksnos: rašė straipsnius, prisiminimus, eilėraščius…
Šeštąja LŽD premija 2003 m. pagerbtas Romos Grinbergienės – garsios sporto žurnalistės ir buvusios Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkės atminimas.
Septintąją premiją 2004 m. LŽD skyrė katalikų spaudos atkūrėjui kun. Vaclovui Aliuliui.
Aštuntoji laureatė – žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Jai 2005 m. premija skirta už televizijos kultūros laidų ciklą „Laiko ženklai“.
Devintoji laureatė – ilgametė krikščioniško žurnalo „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska (2006 m.).
Sukaktuvinė – dešimtoji premija 2007 m. įteikta buvusiam partizanui, kariui savanoriui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Antanui Seikaliui (už žurnalistinę veiklą).
Vienuoliktoji premija 2008 m. įteikta Juliui Sasnauskui – vienuoliui, kunigui, publicistui, rašytojui.
Dvyliktosios premijos (2009 m.) laureatas – publicistas Edmundas Simanaitis (Jonava).
Tryliktoji premija 2010 m. paskirta Bernardinai.lt dienraščio redaktoriui Andriui Navickui.
2012 m. sausio 8 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune įteikta keturioliktoji Stasio Lozoraičio premija. Ji paskirta kauniečiui žurnalistui Zenonui Mikalauskui.
LŽD informacija