Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis teigė, kad galutinis projekto variantas yra geras.
„Suradome sprendimus, kurie tenkina ir mus, ir, svarbiausia, keleivius. Keleiviai nieko nepajus, viskas bus gerai“, – komiteto posėdyje trečiadienį teigė jis.
„Priimtas (projektas komitete – BNS) bendru sutarimu, tai greitai priimsime ir posėdžių salėje ir kovo mėnesį turėsime naują Kodeksą“, – trečiadienį projektą apsvarsčius ir jam pritarus komitete teigė K. Starkevičius.
Komitetas Kelių transporto kodekso pakeitimams pritarė be balsavimo, bendru sutarimu.
Posėdyje galutinai suderintos vežėjų, Susisiekimo ministerijos, komiteto ir kitų institucijų pozicijos dėl paslaugų tęstinumo garantijų, naujų vežėjų patikros, reikalavimų transportui, pereinamojo laikotarpio, skirto suvienodinti reikalavimus, autobusų ir traukinių tvarkaraščių derinimo, autobusų stočių, taip pat radus kompromisą dėl kitų sąlygų – iš viso 15 punktų.
Dabar neliko jokių kliūčių pataisoms priimti Seime, sako K. Starkevičius.
„Galima tikrai greitai, artimiausioje sesijoje priimti be jokių trukdymų, kad vyktų vežimas, kaip ir numato šis įstatymas“, – po pritarimo pataisoms sakė K. Starkevičius.
Kodekso pataisos Seimui pateiktos pernai lapkritį.
Jų svarstymui užtrukus, keleivių vežimą tarpmiestiniais maršrutais organizuojanti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ir vežėjai baiminosi, kad dėl reformos nuo balandžio gali sutrikti kelionės autobusais.
Reformos prireikė Konkurencijos tarybai paskelbus, kad šiame versle trūksta konkurencijos.
Įpareigota teismo LTSA pernai gruodį paskelbė naują vežėjų konkursą, tačiau teismas vežėjų prašymu jį laikinai sustabdė.
LTSA duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 260 tolimojo susisiekimo maršrutų, kuriuos aptarnavo 35 įmonės, su kuriomis kas penkerius metus būdavo pratęsiamos sutartys. Dabartinės administracijos ir bendrovių sutartys dėl maršrutų aptarnavimo baigiasi kovo pabaigoje.
Manoma, kad liberalizavus rinką, vežėjų gali būti daugiau.
Esminiai pasikeitimai
G. Nakutis sako, kad svarbiausias reformos pokytis – į rinką atveriamas kelias naujiems vežėjams, kurie atitiks reikalavimus.
„Dabar yra atviras, laisvas patekimas į tolimojo susisiekimo autobusais rinką visiems vežėjams, atitinkantiems reikalavimus ir pateikusiems prašymą, kuris turės būti su papildomais dokumentais: maršruto trasa, suderintais tvarkaraščiais“, – BNS po posėdžio sakė G. Nakutis.
Anot jo, Kodekso pataisos turėtų apsaugoti rinką nuo neapgalvotų vežėjų sprendimų.
„Kadangi tai socialinė paslauga, yra maršrutų sudarymo kriterijai, tvarkaraščių derinimo principai, garantijų sistema, kad vežėjas nepultų neapgalvojęs į tą darbą neįvertinęs visų galimų pasekmių teikti paslaugą kuriame nors maršrute“, – sakė G. Nakutis.
Vėžėjai privalės turėti metus galiojančią banko ar draudimo bendrovės garantiją, kurios dydis bus apskaičiuojamas maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės metinių reisų skaičiaus. Nesilaikant leidimo sąlygų vežėjas privalės mokėti 10 proc. garantijos sumos.
Anot jo, nustatytas pusantrų metų perinamasis laikotarpis, per kurį dabar veikiantys vežėjai nuo liepos 1-osios galės teikti paslaugas dabartinėmis sąlygomis.
„Kad nepajustų keleivis, kad nenukentėtų kokybė. Dabartiniams vežėjams bus išduoti leidimai dabartiniais maršrutais ir tvarkaraščiais, nuo liepos 1-osios visi važiuoja kaip važiuoja dabar, nauji vežėjai ateina ir įsilieja į dabartinių gretas, o po 18 mėnesių pereinamojo laikotarpio dabartiniai vežėjai jau turės atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir nauji, siekiantys patekti į rinką“, – sakė G. Nakutis.
Jis teigė, kad kodekse numatyta sąlyga, leidžianti LTSA iki liepos pratęsti kovo pabaigoje pasibaigsiančias sutartis su dabartiniais vežėjais.
Tikimasi, kad nauji vežėjai pretenduos ne tik į dabartinių maršrutų aptarnavimą, bet ir plės jų tinklą.
„Tikimės, kad sprendimai dėl dubliavimo skatins juos rinktis tokias maršrutų trasas, gal ir bus išplėstas tinklas“, – sakė G. Nakutis.
Nuostolingų maršrutų aptarnavimui galės būti naudojamos valstybės lėšos: „Jeigu atsirastų poreikis, viešaisiais pirkimais būtų galima pirkti paslaugą, keleivių vežimą maršrutais, kurie socialiai yra būtini, bet neatsiperka“.
Vežėjų autobusai turės būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026-ųjų – iki 10 metų.
Be to, numatomi aukštesni reikalavimai pirmos kategorijos autobusų stotims, kurių šiuo metu Lietuvoje yra aštuonios iš 58. Aukščiausios kategorijos stotys turės būti pritaikytos žmonėms su negalia, jose turės būti įrengtos bilietų kasos, bagažo saugojimo kameros, poilsio kambariai vairuotojams.
Siekiančioms šios kategorijos stotims nustatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, joms taip pat gali būti suteiktos žemesnės kategorijos arba gresia prarasti stoties statusą.
„Jeigu nebus bilietų pardavimo vietos, tai jau nebus stotis, o autobusų stotele“, – sakė G. Nakutis.
Pataisos taip pat numato galimybę į rinką bandančius patekti vežėjus tikrinti Lietuvos institucijoms siekiant nustatyti, ar jos neturi sąsajų su priešiškomis valstybėmis, už jų nestovi sankcionuojami asmenys ar įmonės, įmonės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai turės pateikti deklaraciją, jog vežėjas, jo steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai nekelia grėsmės šalies saugumui.
