VL žurnalistė Vida Tavorienė
Pernai žemdirbiai neslėpė nerimo ne tik dėl vėluojančios naujo laikotarpio paramos, bet ir dėl to, kad nežino, kokiomis sąlygomis ji bus skiriama. Kaip dabar aiškėja, kai kurios paramos gavimo taisyklės gali tapti rimta kliūtimi investicinėms lėšoms gauti. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paskelbė, kad nuo gegužės 4 d. bus renkamos paraiškos pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemdirbių savivaldos organizacijos nuogąstauja, kad ja pasinaudoti galės ir paramos grietinėlę nusigriebs tik stambieji.
Užverti finansavimo keliai
„Susidaro įspūdis, kad kai kurios paramos gavimo taisyklės paruoštos ne smulkiam ir vidutiniam ūkiui paremti, o leisti paramą susišluoti žemės ūkio verslo oligarchijai“, – tiesiai šviesiai rėžė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas kolegai antrino, kad žemdirbių nekantriai laukta naujo finansinio laikotarpio parama nutekės į stambiųjų ūkius, jei nebus atšauktos naujos taisyklės. O šeimos ūkiams teliks tenkintis politikų žarstomais pažadais, kaip jie rūpinasi, kad kaimuose ir miesteliuose galėtų išgyventi dar nepabėgę paskutiniai gyventojai.
„Dabartinėje 2014–2020 metų kaimo plėtros programoje užverti visi keliai finansuoti žemės ūkio technikos ir įrengimų įsigijimą, nes ūkininkai nebegali įsigyjamos technikos užstatyti bankui, o lizingo išlaidos yra netinkamos finansuoti“, – pareiškė ŽŪR vadovas.
Vidutiniokus suvarys į ragą?
Pasak žemdirbių savivaldos organizacijų lyderių, jau pusmetį jie ragina nedaryti užkardų siekti investicinės paramos, tačiau problema kol kas iš mirties taško nepajudinta.
„Iki šiol žemdirbiai, įsisavindami paramą, imdavo kreditus ir kreditų teikėjams užstatydavo techniką. Ūkininkui netinkamai panaudojus paramą, kreditorius atsiimdavo techniką. Tačiau dabar Nacionalinė mokėjimo agentūra nusprendė nebeleisti išieškoti įsipareigojimų nevykdančių paramos gavėjų turto, kol nesibaigs paramos gavimo laikotarpis. Jis trunka penkerius metus. Bankams ir lizingo bendrovėms tokia praktika reiškia, kad suteikiant paskolą technikai įsigyti nebegalima jos įkeisti, nes ištikus kokiai nesėkmei šios technikos penkerius metus negalima bus išsiieškoti“, – aiškino A.Stančikas.
Anot J.Talmanto, jei tokios nuostatos nebus pakeistos, kreditus iš bankų galės imti tik tie ūkiai, kurie turės savo lėšų ar galės užstatyti kitą turtą – ne perkamą techniką. Taigi, jei anksčiau bankų durys užsiverdavo prieš smulkiųjų ūkininkų nosį, dabar pasiskolinti gali nepavykti ir vidutiniokams ar didesniems ūkiams.
„Anksčiau, jei ūkininką ištikdavo nesėkmė ir jis negalėdavo įgyvendinti projekto, pirmumo teisę atsiimant lėšas turėjo kredito įstaiga, o dabar – Nacionalinė mokėjimo agentūra. Vadinasi, bankai neduos mums paskolų. Akivaizdu, kad taisyklės bus palankesnės visokiems koncernams, įmonių grupėms ir stambiems ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. O smulkesni ir vidutiniai bus suvaryti į ragą“, – nepalankiomis sąlygomis piktinosi LŪS vadovas.
Ką išsiderėjo Briuselyje?
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius dar pernai neslėpė nerimo ne tik dėl vėluojančios naujo laikotarpio paramos, bet ir dėl to, kad žemdirbiai nežino, kokiomis sąlygomis ji bus skiriama.
„Nežinome, kokios bus žaidimo taisyklės. Turime karčios patirties, kai valdininkai rodydavo pirštu į Briuselį ir sakydavo, kad jis neleidžia. O pasirodydavo, kad kliuvinius sugalvojo vietos valdininkai“, – savo nuogąstavimus išsakė ūkininkas.
Pasak J.Talmanto, ir dabar valdininkai ginasi, kad pokyčius dėl investicinės paramos gavimo sąlygų reglamentavo Europos Sąjunga. „Mes to reglamento nematėme ir nežinome, kas ten parašyta. Jei taip yra iš tikrųjų, teks paklausti atsakingų pareigūnų ir politikų, ką jie veikė Briuselyje. Tiek jų ten važinėjo ir važinėjo, o išsiderėjo mums virvę ant kaklo?“ – retoriškai klausė Kėdainių rajono ūkininkas.
Negali naudotis lizingu
Žemdirbiams nepalankus ir lizingu teikiamas finansavimas. „Lietuva yra turbūt vienintelė ES šalis, kurioje paramą gaunantys ūkininkai negali pirkti įrangos ar technikos išsimokėtinai. Nors po ilgų diskusijų valdžios kabinetuose buvo žadėta, kad galėsime „lizinguotis“ techniką ir įrangą, tačiau kol kas šis klausimas yra aklavietėje“, – apgailestavo A.Stančikas.
Dabar numatyta, kad ūkininkas iš lizingo bendrovės techniką turi išsipirkti per 1–2 metus, t. y. per projekto įgyvendinimo laikotarpį. „Kas tai išgalės padaryti, kai traktorius ar kombainas kainuoja daugiau kaip 200 tūkst. eurų? Akivaizdu, kad juos pirkti ir paraiškas teikti bus pajėgūs tik stambūs ūkiai, kurie sukaups savų lėšų. Jiems bus mažiau konkurencijos teikiant paraiškas, todėl parama suplauks į stambiuosius ūkius“, – dėl sąmoningo ar nesąmoningo ūkininkų silpninimo buvo susirūpinęs ŽŪR pirmininkas.
Anot jo, būtų visai nesudėtinga žemdirbių naudai pakoreguoti taisykles. Tereikėtų pasekti kaimynų latvių pavyzdžiu ir taisyklėse pakeisti vieną žodį: vietoj projekto „įgyvendinimo“ laikotarpio įrašyti projekto „kontrolės“ laikotarpį.
Mažesniems – trečio brolio vieta
Lietuvos naudotos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacijos prezidentas, įmonės „Agrarinės paslaugos“ direktorius Eimutis Ramoška įsitikinęs, kad bus rasta būdų susidariusioms technikos finansavimo kliūtims apeiti.
„Kas anksčiau negalėjo gauti paskolos iš bankų, tas ir dabar negaus. O stambūs ūkiai ir didesnės įmonės susitvarkys. Jie ras būdų, kaip gauti paramą ir parduoti techniką. Problemų turės mažesnio finansinio pajėgumo bendrovės ir mažesni ūkiai: jie liks trečio brolio vietoje“, – savo nuomonę išsakė technika prekiaujančios įmonės vadovas.
E.Ramoška pareiškė, kad apskritai technikai įsigyti skiriama ES parama iškraipo rinką: „Kai ką gali šokiruoti, bet, manau, kad be investicinės paramos visiems būtų geriau. Jei mūsų žemdirbiai gautų tokias pačias išmokas, kaip ir jų kolegos iš ES senbuvių šalių, galėtų nuosekliau investuoti į ūkius. Tai būtų naudinga ir technikos pardavėjams, nes dabar jų apyvartos tai kyla aukštyn, tai krenta į dugną, priklausomai nuo paramos „krepšelio“. Vakarų Europos šalyse, kur nėra paramos technikai, svyravimai rinkoje kur kas mažesni.“
Vis daugiau užtvarų
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis neslėpė apmaudo, kad didžiajai daliai ūkininkų vis atsiranda naujų užtvarų europinėms lėšoms gauti.
„Žemės ūkio rūmų pirmininko nerimas yra pagrįstas. Graudu, kad 100 tūkst. Lietuvos ūkininkų vėl gali nesulaukti palankių sąlygų taip reikalingai technikai įsigyti. Maža to, Nacionalinė mokėjimo agentūra pradėjo gąsdinti žemdirbius griežtomis sankcijomis ir baudomis. Per pastaruosius mėnesius gauname vis daugiau skundų, kad paramos gavimo reikalavimai darosi nepakeliami. Kai kurie ūkininkai net ketina atsisakyti pasėlių deklaravimo ir išmokų. Kitose šalyse stengiamasi padėti žemdirbiams gauti Europos finansavimą, o pas mus pakabina kirvį virš galvos – jei prašysi paramos, jis skaudžiai smogs“, – apgailestavo V.Juodsnukis.
Apsaugo ir paramos teikėjo, ir gavėjo interesus
Aistė Mileikaitė , Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja
Nuostata, numatanti, jog remiamo projekto įgyvendinimo laikotarpiu negalima išieškoti turto, įsigyto ES paramos lėšomis, padeda apsaugoti ne tik paramos teikėjo (ES ir Lietuvos), bet ir paramos gavėjo interesus. Jei kreditoriai, bankai galėtų išieškoti iš tokio turto, jis turėtų būti parduodamas. Tokiu atveju paramos gavėjui būtų užkirstas kelias įvykdyti projektą. Tada Nacionalinė mokėjimo agentūra privalėtų išieškoti iš paramos gavėjo visą jam suteiktą paramą.
Draudimas išieškoti paramos lėšomis įsigytą turtą nėra naujas – jis buvo įtvirtintas LR civilinio proceso kodekse dar 2011 m. Per šį laikotarpį nėra pastebėta, kad dėl minėtos priežasties būtų sumažėjęs teikiamų paraiškų skaičius ar nustoti vykdyti projektai. Pavyzdžiui, 2014 m. paskelbus kvietimą gauti paramą verslui kaimo vietovėse vystyti, paraiškų sulaukta tris kartus daugiau nei buvo skirta lėšų. Esant tokiai sveikai konkurencijai, užtikrinama, kad paramą gaus geriausi ir gyvybingiausi projektai.
Kalbant apie žemdirbių iškeltą lizingavimo problemą, reikėtų pastebėti, kad, nors Lietuva aktyviai derasi dėl kuo palankesnių sąlygų paramos gavėjams, ES teisės aktai griežtai reglamentuoja pareiškėjų išlaidų kompensavimo mechanizmus bei neleidžia naudoti bet kokių rinkoje esančių finansinių instrumentų paramai finansuoti.
Tačiau dabar teigti, kad lizingas nebus finansuojamas, yra per anksti, nes Nacionalinė kaimo plėtros programa naujajam finansiniam laikotarpiui kol kas dar nėra patvirtinta, taip pat nėra patvirtintos ir konkrečių paramos priemonių įgyvendinimo taisyklės.
