Rugsėjį prasideda sporto klubų sezonas, o rinkos dalyviai teigia, kad lietuviams sportas – svarbus ir klientų netrūksta.
Sporto klubų tinklo „Impuls“ duomenimis, vos 1,5–2 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi šiomis paslaugomis, kai, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse tokių gyventojų yra 11 proc. Tačiau specialistai šiuos skaičius vertina pozityviai: vadinasi, yra kur plėstis.
„Tyrimų duomenimis, nuo užsienio šalių gyventojų atsiliekame ne tik sporto klubų lankytojų skaičiumi, – pasakoja sporto klubų tinklo „Impuls“ rinkodaros ir pardavimo vadovas Rolandas Čečkauskas. – Lietuvių darbo valandos yra vienos ilgiausių Europoje, todėl galimybių laisvalaikį skirti sportui mes turime mažiau. Kita vertus, lietuviams svarbiausias platus paslaugų spektras, ne tik treniruočių rūšys, bet ir pirtys, baseinai. Pagal tai klientai renkasi sporto klubą.“
Kalbinami sporto klubų lankytojai atkreipia dėmesį į kainą ir atmosferą: štai klaipėdietė Anna sako, kad sporto klubą rinkosi pirmiausia pagal kainą, viliojo ir tinkama vieta, tačiau labiausiai džiaugėsi atmosfera ir trenerių darbu. Studentas Nikita tvirtina, kad rinkdamasis, kur sportuoti, taip pat atsižvelgia į kainą ir sporto klubo vietą, tačiau svarbu ir draugų patarimai.
Vilnietė Kristina pasakoja, kad dabar jos lankomame treniruočių centre atmosfera kaip šeimoje: „Ieškojau kalanetikos treniruočių ir džiaugiuosi pasirinkusi moterų sporto klubą. Atmosfera puiki, trenerės geros.“
Pinigų srautas nemažėjo
Pasak R. Čečkausko, krizė labiausiai veikė mažesnių Lietuvos miestų sporto klubų rinką. Daug lėmė augantys emigracijos srautai ir nepalankios kreditavimo sąlygos.
„Tačiau praėjusių poros mėnesių rezultatai rodo augimą, – pasakoja „Impuls“ atstovas. – Tai lėmė aktyvūs mūsų rinkodaros veiksmai: apie du trys veiksmai per mėnesį, nors tokio dydžio įmonei jų turėtų užtekti keturių penkių per metus. Klientų mažėjo, bet generuojamas pinigų srautas augo. Analizavome teikiamas paslaugas, jų tobulinimo ir plėtros galimybes, vartotojų grupes – tai davė rezultatų.“ R. Čečkauskas džiaugiasi, kad įmonei nereikėjo atsisakyti nė vienos teikiamos paslaugos. Klubų tinklas nusprendė investuoti į specialistų kvalifikacijos kėlimą, visuose tinklo centruose pasiūlyti kineziterapijos paslaugų. Šiuo metu „Impuls“ turi 7 sporto klubus sostinėje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir planuoja plėtrą didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Gelbėjo nuolatiniai klientai
Sostinės sporto klubo „Forum“ vadovė Asta Beganskaitė pasakoja, kad didžiausias pranašumas per krizę šiam sporto klubui buvo nuolatiniai klientai: „Krizė tik šiek tiek pakoregavo pardavimą, tačiau pasakyti, ar rinka jau atsigauna, galėsime tik spalio pabaigoje, mat dabar kaip tik prasideda sezonas. Dirbame jau aštuonerius metus ir mūsų klientų grupė susiformavusi, tad pokyčiai mus paliečia minimaliai.“
Sportas su internetu
Pasak jos, didieji sporto klubai pranašūs tuo, kad klientas gali rinktis įvairias treniruotes: vieną dieną nueiti į treniruoklių salę, kitą – į jogą arba aerobiką: „Klientams siūlome ir įvairių papildomų paslaugų: saunas, pirtis, baseiną. Pastaruoju metu investavome į modernius kardiotreniruoklius, turinčius interneto ryšį. Verslininkai dažnai net per treniruotes iš rankų nepaleidžia telefono, o sportuodami dabar gali, pavyzdžiui, pasitikrinti elektroninį paštą.“
Vasarą nelanko
Klaipėdoje du sporto klubus „Apelsinas“ ir moterų sporto klubą „Kitonija Gym“ valdančios bendrovės vadovas Tomas Kesminas pasakoja, kad Klaipėdoje rinka kitokia ir sunkmetis jai turėjo didesnę įtaką: „Deja, turėjome uždaryti vieną sporto klubą. Tačiau Klaipėdoje sporto klubų ne tiek jau ir daug, pažįstame konkurentus, žinome, kas kuo pranašesni. Taip ir dirbame. Kaip ir visoje šalyje, turbūt vasarą lankytojų sulaukiame mažiausiai, turistai ir atostogaujantieji mūsų sporto klubų nelanko.“
Populiarūs moterų klubai
Anot T. Kesmino, populiariausios treniruotės yra kalanetika, joga, mat lietuviai po įtemptos streso dienos dažniausiai ieško ramaus sporto. Anot jo, ypač populiarėja tik moterims skirti sporto klubai, mat jos mėgsta sportuoti jaukioje moteriškoje aplinkoje.
„Na, įsivaizduokite, moteris ateina į sporto klubą, suprakaituoja, gal plaukai išsitaršo, o išeidama iš treniruotės sutinka, pavyzdžiui, kaimyną, – šypsosi pašnekovas. – Moterų sporto klube tokios situacijos nebus. Be to, moterys sportuodamos susidraugauja, susitinka ir po treniruočių. Štai vyrai treniruotes sporto klube taip pat išnaudoja pažintims megzti, tik moterys labiau kompleksuoja, todėl joms jaukiau, jei aplink nėra vyrų.“ Jis priduria, kad kol kas didelių veiklos pokyčių ir investicijų neplanuoja, mat sunku prognozuoti, ar šalį palies antroji krizės banga.
Kad tik moterims skirti sporto klubai šiuo metu populiarūs, patvirtina ir treniruočių studijos „Stimulus“ idėjos vadovė Aistė Gustė: „Atsidarėme sunkmečiu, tad tai buvo nemažas iššūkis. Vis dėlto negaliu pasakyti, kad patyrėme kokių nuosmukių. Galiu tik patvirtinti, kad moteriški sporto klubai ypač populiarėja.“
Ji sako, kad iš pradžių studija orientavosi į abiejų lyčių atstovus, tačiau netrukus veiklos kryptį pakeitė, nes vyrų susirinkdavo mažai ir jiems skirti atskiras patalpas tapo prabanga.
„Jau planuojame atidaryti dar vieną treniruočių studiją sostinės senamiestyje, – pasakoja A. Gustė. – Paslaugų spektrą stengiamės plėsti, pavyzdžiui, dabar pasiūlėme baleto mankštą, parengtą baleto šokėjų treniruotės pagrindu, tačiau pritaikyta visiems.“
Išbando viską
Specializuoti sporto klubai taip pat sulaukia vis daugiau klientų: kai kuriuos jų vilioja mada, kitus – mėgstamiausios sporto rūšies paieškos, noras tobulintis.
„Užsienyje požiūris į karatė kiek kitoks nei Lietuvoje: ten žmonėms normalu, kad jie tobulėja po truputį per ilgus metus, o į mus kartais kreipiasi klientai, norintys greito rezultato ar prisižiūrėję filmų: nori aukščiau koją iškelti arba sienomis laipioti, – linksmai pasakoja tradicinio karatė do klubo „Danas“ vadovas Norbertas Motiejūnas. – Kreipiasi ne vienas, besivaikantis madų, bet kai supranta, kiek reikės įdėti darbo, dažnai viskas pasikeičia.“
Pasak jo, klubą lanko įvairaus amžiaus žmonės: nuo 5 iki 67 metų. Neretai tėvai porą metų nuo suolelio stebi besitreniruojančius vaikus, o paskui tradiciniu karatė susidomi ir jie.
„Pas mus vidutiniškai žmonės sportuoja 3–4 metus, – sako klubo „Danas“, organizuojančio treniruotes ne tik sostinėje, bet ir Panevėžyje, Utenoje, Ukmergėje, Anykščiuose ir Molėtuose, vadovas. – Kuriems rūpi sporto rezultatai – dar ilgiau. Lygindamas sostinę su mažesniais Lietuvos miestais, galiu pasakyti, kad pastaruosiuose yra mažesnis pasirinkimas, todėl sportuoja labiau atsidavusieji. Vilniečiai per daug išlepinti ir nemažai jų greitai meta treniruotes.“
FAKTAI: Populiarėjančios treniruotės
Kalanetika – mankštą sudaro jogos, pilateso ir baleto pratimai. Ji skirta ugdyti lankstumui, taisyklingai laikysenai ir formuoti grakščiam kūno siluetui. Pratimai stangrina kūną nedidindami masės.
Pilatesas – treniruotės, skirtos raumenims stiprinti ir tonizuoti, laikysenai ir lankstumui gerinti, pusiausvyrai ugdyti. Pilateso pagrindą sudaro dėmesio koncentracija, sąmoninga veiksmų kontrolė, tikslumas, taisyklingas kvėpavimas, veiksmų ir kūno padėties centravimas, judesių nenutrūkstamumas, sklandumas ir kaita.
Kūno balansas – treniruočių programa, apimanti geriausius elementus tokių senovės mokslų, kaip joga ir taiči bei tokių moderniųjų metodikų, kaip pilatesas ir kt. Treniruotės subalansuoja visas kūno dalis.
Evelina Povilaitytė
