2011 m. apžvelgėme ne tiek ir daug sėkmingų mokėtinų sumų valdymo, priešingai nei gautinų sumų valdymo pavyzdžių. Iš vienos pusės tai rodo, kad įmonės nėra linkusios atskleisti santykių su tiekėjais, iš kitos – nėra labai aktyvios šioje srityje. Nepaisant to, mokėtinų sumų valdymo pavyzdžių yra.
Auksinė taisyklė: vėluojantys atsiskaityti klientai dažnai atsiduria eilės pabaigoje. Tuo praėjusių metų žiemą galėjo įsitikinti iš sniego pusnių neišvažiuojantys Vilniaus gyventojai. Keliams barstyti reikalingą druską perkame iš kaimynų baltarusių, tačiau ji mus pasiekia vėliau nei, pavyzdžiui, vokiečius ar danus. Viena iš priežasčių – pastarieji sąskaitas apmoka greičiau. Plačiau skaitykite čia.
Kai prekės ar paslaugos pasiūla nėra ribota, reikėtų įvertinti, ar tikrai išankstinis apmokėjimas duos apčiuopiamos naudos. Galbūt atvirkščiai – tik „įšaldys“ įmonės lėšas. Štai, pavyzdžiui, pernai išaugus dyzelino akcizui transportininkai neskubėjo užpildyti savo bakų ir kitų kuro talpų, priešingai nei 2007 m. Plačiau skaitykite čia.
Vienas iš patarimų, kaip pagerinti (prailginti) atsiskaitymo sąlygas su tiekėjais – konsoliduoti užsakymus. Šiuo keliu nusprendusi pasukti Vilniaus savivaldybė įvertino, kad pirkdama vaistus centralizuotai per metus būtų sutaupiusi 1 mln. Lt. Plačiau skaitykite čia.
Dar vienas patarimas buvo pirkti daugiau prekių iš mažesnio kiekio tiekėjų, tačiau monopolinėje rinkoje kartais verta veikti ir priešingai. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pateikia pavyzdį, kaip Gruzijai pavyko beveik dvigubai atpiginti iš Rusijos importuojamas dujas, radus tiekimo alternatyvą. Plačiau skaitykite čia.
Šie pavyzdžiai rodo, kad vis daugiau ir daugiau dėmesio racionaliam finansų valdymui skiria ir verslininkai, ir valdžios atstovai. Žinoma, visada yra kur tobulėti, todėl verta prisiminti, kad net ir maži žingsniai kartais gali išlaisvinti didelius pinigus.
Algirdas Bogdevičius, Danske banko lėšų valdymo skyriaus vadovas
