Daugėjant besinaudojančiųjų elektronine bankininkyste, daugėja ir norinčiųjų juos pergudrauti. Dažniausia, ką sukčiai stengiasi padaryti – gauti arba „nulaužti“ prisijungimo kodus, ir, be abejo, iš sąskaitos paimti pinigus. Kaip apsaugoti savo sąskaitas pataria „Danske“ banko Informacijos saugos specialistas Tomas Černiauskas.
Ką daro internetiniai sukčiai?
Naudodamiesi kompiuterinėmis programomis, jie gali apskaičiuoti nesaugius, paprastus slaptažodžius ir kodus. Reikėtų paminėti, kad Lietuvoje taip dar nėra atsitikę – šalies elektroniniai bankai apsaugoti aukšto lygio saugumo sistemomis. Tačiau elektroninės bankininkystės kodai gali būti pavogti tiesiog iš vartotojo kišenės ar kitos nesaugios vietos. Niekada nereikėtų laikyti elektroninės bankininkystės pirmo ir antro lygio kodų vienoje vietoje, jų nešiotis su savimi, palikti svetimiems žmonėms lengvai prieinamoje vietoje.
Dar vienas sukčiavimo variantas – pasinaudojama žmonių patiklumu. Sukčiai gali apsimesti banko konsultantais, mokesčių inspektoriais, specialistais ar pareigūnais ir išvilioti banko kortelės PIN kodą, elektroninio banko prisijungimo kodus.
Kaip žmogui suprasti, kad susidūrė su sukčiais?
Privalu prisiminti, kad nei bankai, nei kitos įmonės niekuomet neprašo pateikti visų jūsų prisijungimo prie elektroninio banko duomenų. Bet koks laiškas, žinutė ar skambutis, kai reikalaujama tokios informacijos, reiškia kontaktą su sukčiumi. Nesakykite savo paso, asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo duomenų kitiems asmenims.
Kokios priemonės užtikrintų saugumą?
Savo kompiuteryje naudokite antivirusines kompiuterines programas, reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Naudokite naujausias naršyklių versijas. Prisijungimui prie elektroninės bankininkystės sukurkite „stiprų“ slaptažodį – kombinaciją iš ne mažiau kaip aštuonių simbolių raidžių ir skaičių. Būtina prisiminti, kad slaptažodžio reikšmė neturėtų sietis su artimųjų vardais, gimimo datomis ar lengvai nuspėjamais dalykais. Slaptažodžius reikia nuolat keisti, net jeigu kurį laiką elektronine bankininkyste nesinaudojate.
Galima imtis ir papildomų saugumo užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, nustatyti mažesnį operacijos sumos ar dienos limitą, jeigu nepervedinėjate didelių sumų. Dar viena saugumo priemonė – užsisakyti banko paslaugas SMS žinutėmis, kad galėtumėte greitai gauti informaciją apie savo sąskaitą ar atliekamus pavedimus.
Apie naujas grėsmes elektroniniam saugumui pranešama „Ryšių reguliavimo tarnybos“ tinklaraštyje, jo naujienas galima užsiprenumeruoti. Domėkitės informacinių technologijų specialistų patarimais.
Ką privalu prisiminti, naudojantis elektronine bankininkyste ne savo namuose?
Vis dažniau žmonės naudojasi kompiuteriais ne tik savo namuose ar darbe, bet ir laukdami susitikimo kavinėje, keliaudami, įvairių renginių metu, bibliotekoje ir pan. Tuomet į saugumą reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Būdami viešojoje erdvėje ir pasinaudoję elektronine bankininkyste, būtinai pakeiskite slaptažodžius. Visada atsijunkite paspaudę tam skirtą „išėjimo“ mygtuką, o ne uždarydami naršyklės langą. Be to, kaip ir minėta, slaptažodžių negalima laikyti kartu, kitiems lengvai prieinamoje vietoje.
