Yra tikimybė, kad kitąmet Lietuva atitiks visus Mastrichto kriterijus, bet įsivesti eurą gali sutrukdyti visuomenės nuomonė, kuri pastaruoju metu yra gana neigiama, teigia „Swedbank Markets“ vadovas Tomas Andrejauskas.
„Problemos kyla dėl skolų. Jas iš esmės matome visur, tame tarpe ir valstybės lygyje. Euras, toks, koks jis yra dabar, akivaizdu, kad ilgai gyvuoti negali“, - neabejojo analitikas, skaitydamas pranešimą Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.
Periferinių Europos Sąjungos valstybių skolos, anot jo, tėra tik pasėkmė, o jų priežastys kitos.
„Euro zonoje nėra savitarpio pagalbos mechanizmo, nes vienos šalys solidarizuojasi ir duoda pinigų, kitos, pavyzdžiui, kaip Suomija, ne. Pavyzdžiui, estai įsivesdami eurą įsipareigojo tam tikra dalimi solidarizuotis ir remti į bėdą patekusias šalis“, - teigė T. Andrejauskas.
Europa neturi ir bendros skolos rinkos. Pavyzdžiui, Graikijos skolos vertybiniai popieriai kainuoja 15 proc., Vokietijos 1,5 proc. Tokiu būdu valstybių skolos nukeliamos į ateitį, o jų grąžinimas tik sunkėja.
Vienas iš galimų sprendimo būdų – ateityje ES galėtų reikalauti, kad šalių Konstitucijose atsirastų biudžeto subalansavimo privalomybė.
Vis dėlto istorija, anot analitiko, rodo, kad Europa po krizių išeina stipresnė.
„Po šios krizės Europa taip pat išeis stipresnė ir galbūt turėdama naują euro modelį, kuris užtikrins savitarpio pagalbos mechanizmą, garantuos bendrijos fiskalinę drausmę, leis sukurti stiprų ir integruotą europinį bankinį sektorių, - svarstė „Swedbank Markets“ vadovas.
Jis pabrėžė, kad iš esmės Lietuva neturi kitų alternatyvų euro įsivedimui, o jo nauda – neginčytina: euras padės pritraukti naujų investicijų bei gali padėti sutaupyti iki 1 mlrd. litų kasmet. Ši suma, anot T. Andrejausko, sudaro skolinImosi kaštus, kurie, šaliai atitikus Mastrichto kriterijus, ženkliai atpigtų. Dar maždaug apie 300 mln. litų pavyktų sutaupyti valiutos konvertavimo išlaidų sąskaita.
„Jeigu neįsivesime euro, įsivyraus infliaciniai procesai, politikai gali pradėti norėti neribotais kiekiais spausdinti litus, kyla klausimas, ar mes išvis turime žinių, kaip gyventi ir dirbti prie svyruojančios valiutos“, - svarstė T. Andrejauskas.
