Naujosios Palangos valdžios vizija - populiariausias šalies kurortas yra dviratininkų bei pėsčiųjų miestas, stipriai apribojant transporto srautą senojoje jo dalyje. Vieninteliu šalies miestu, kuriame už automobilių stovėjimą centre bei prie jūros reikia mokėti ne tik ištisus metus, bet ir visą parą, Palanga tapo 2009 metų liepos pradžioje. Ši tvarka gyvavo kiek daugiau nei dvejus metus. Po pavasarį vykusių savivaldos rinkimų pasikeitusi Palangos valdžia nusprendė palengvinti vairuotojų naštą. Nuo šiol už automobilių stovėjimą kurortinėje dalyje reikės mokėti tik per vasaros sezoną - nuo birželio iki rugsėjo pradžios. „Palanga, kaip ir kiti šalies kurortai, turi sezoniškumo problemą. Mūsų tikslas yra ne tik apmokestinti poilsiautojus, bet ir stengtis jų sukviesti kuo daugiau. Todėl taryba nusprendė, kad ne sezono metu už automobilių stovėjimą mokėti nereikės“, - „Respublikai“ sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Praėjusiais metais vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis automobilių stovėjimo vietomis Palangos biudžetą papildė beveik 350 tūkst. litų. Planuota, kad šiemet ši suma padvigubės, tačiau to gali neįvykti. Mat dėl užtrukusių viešųjų pirkimų papildomi stovos skaitikliai kurorte atsirado ne vasaros pradžioje, kaip planuota, o tik baigiantis liepos mėnesiui. Pasak mero, Palangos tikslas - dar labiau mažinti transporto priemonių skaičių ir apkritai tapti dviratininkų bei pėsčiųjų miestu. „Sieksime kuo labiau riboti eismą senojoje miesto dalyje - nuo Vytauto gatvės iki jūros. Norime gerokai gražesnės ir geresnės Palangos“, - teigė Š. Vaitkus. Kad visos numatomos naujovės netaptų skubotu ir nepasiteisinusiu eksperimentu, apie jas rimčiau bus kalbama ne šio vasaros sezono metu, o tik nuo rudens. „Palanga draudžia automobilių eismą ir virsta dviračių miestu“. RESPUBLIKA
