Prognozuojama, kad vien šiemet šių medžiagų bus surinkta iki penktadalio daugiau nei ankstesniais metais. Kitų surenkamų žaliavų – balto popieriaus, stiklo ir metalo pakuotės - apimtys auga nuosaikiau, rodo rinkos duomenys.
Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą buitinių atliekų perdirbimo procentą jau spėjo padidinti nuo 2 iki beveik 50 proc., ir šiuo metu bendrijoje užima devintąją vietą pagal buitinių atliekų perdirbimo rodiklius.
Ekspertų teigimu, tai, kad vis daugiau medžiagų yra surenkama perdirbimui pirmiausia lemia besikeičiantys vartotojų įpročiai. Vienas iliustratyviausių to pavyzdžių – pastebimas ženklus iš prekybos centrų surenkamos plastiko pakuotės mažėjimas, kurią iš rinkos išstumia tvaresnė kartono ir popieriaus pakuotė.
Beveik pusė atliekų – perdirbimui
Remiantis Europos atliekų agentūros duomenimis, perdirbimui surenkamų atliekų kiekis žemyne nuosekliai auga visą pastarąjį dešimtmetį. 2010 m. europiečiai perdirbimui pateikdavo tik 29 proc. atliekų. Dabar šis skaičius siekia beveik 40 proc.
Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. 2019 m. buvo surinkta 49,1 tūkst. tonų stiklo, o 2020 m. šis skaičius padidėjo iki 58,8 tūkst. tonų. Per 2020 m. perdirbta 45,2 tūkst. tonų stiklo. Tuo tarpu šalies mastu surinkto popieriaus ir kartono kiekiai išaugo nuo 141 tūkst. tonų 2019 m. iki 149,6 tūkst. tonų 2020 m. Tais pačiais metais buvo perdirbta 81,7 tūkst. tonų popieriaus ir kartono žaliavos.
Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, surinkto ir apdorojimo metu susidariusio plastiko atliekų kiekis per metus sumažėjo apie 4 tūkst. tonų ir 2020 m. siekia apie 70 tūkst. tonų.
Prognozuojami rekordiniai metai
Vienos stambiausių Baltijos šalyse atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonės „Grigeo Recycling“ vadovas Almantas Tamošiūnas teigia, jog šios tendencijos rinkoje rodo ne tik kintančius gyventojų įpročius, bet ir tobulėjančią atliekų surinkimo infrastruktūrą bei tvaresnius verslo pasirinkimus.
Iš visų didžiųjų prekybos tinklų bei kitų verslo segmentų atliekas perdirbimui surenkančios kompanijos vadovas pažymi, jog šiuo metu sparčiausiai auga surenkamos makulatūros kiekiai.
Pernai 39 tūkst. tonų kartono ir kitų popieriaus pakuočių atliekų surinkusi kompanija iki metų pabaigos prognozuoja šį kiekį padidinti iki 44 tūkst. tonų.
Pasak A. Tamošiūno, augantį surenkamo popieriaus ir kartono kiekį lėmė mažėjantis plastiko naudojimas pakuočių gamyboje, todėl kitų metų bendroje šalies atliekų perdirbimo statistikoje galime matyti naujovių.
„Surinkdami atliekas iš prekybos centrų, matome, kad reikšmingai krenta perdirbimui surenkamų plastikinių pakuočių kiekiai. Pagrinde tai lėmė aktyvesnis popieriaus ir kartono naudojimas pakuočių gamyboje ir nauji verslo tvarumo įsipareigojimai“, - teigia A. Tamošiūnas.
„Grigeo Recycling“ duomenimis, šiemet taip pat pavyks surinkti daugiau stiklo bei metalo. Stiklo turėtų būti surinkta bent 21 tona daugiau nei praėjusiais metais, o metalo – 12 tonų.
Putplasčio augimas – ir dėl gyvos žuvies atsisakymo
2021 m. įsigalioję nauji Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai, uždraudę prekybos centruose prekybą gyva žuvimi, šiemet atsispindi statistinėse suvestinėse dėl perdirbimui surenkamo putplasčio.
Šiuo metu šviežią žuvį į prekybos vietas įmonės privalo transportuoti specialius reikalavimus atitinkančiose putų polistireno pakuotėse.
Šios taršios medžiagos perdirbimui surenkami kiekiai, prognozuojama, iki metų pabaigos turėtų išaugti dar daugiau nei trečdaliu, palyginus su laikotarpiu iki draudimo. 2020 m. perdirbimui putplasčio buvo surenkama iki 43 tonų, 2022 m. pabaigoje tikimąsi užfiksuoti 68 tonų kiekį.
A. Tamošiūnas pabrėžia, kad iš perdirbimui pateikiamų medžiagų gautą finansinę naudą pats verslas dažniausiai investuoja į išsikeltų aplinkosauginių tikslų išpildymą arba reguliacinių rizikų valdymą. Tačiau paraleliai sukuria ir apčiuopiamą aplinkosauginę vertę.
„Dėl šiuolaikinių technologijų, naujam vartojimo ciklui perdirbtas putplastis kainuoja kelis kartus pigiau nei naujos žaliavos gamyba. Kartonas, naujausiais mokslininkų duomenimis, gali būti perdirbamas iki 25 kartų. Todėl žiedinės ekonomikos cikle uždarytos medžiagos gali cirkuliuoti darydamos gerokai mažesnį poveikį aplinkai. Matome, kad verslo supratimas šioje srityje tiesiogiai koreliuoja su augančiais medžiagų kiekiais“, – pastebi A. Tamošiūnas.
