„Vilniaus miesto būsto“ direktorius Tadas Balsevičius šią savaitę savivaldybės tarybos posėdyje priminė, kad romų integracijos programa buvo vykdoma 2016-2019 metais, kai dėl narkotikų platinimo ir socialinių problemų siekiant panaikinti romų taborą, šios tautybės žmonėms buvo suteikiami socialiniai būstai, nuomos mokesčio kompensacijos.
„Savivaldybėje buvo papildomai priimta priemonė, kad romai, kurie nesusirasdavo būsto Vilniaus mieste – jiems mokėdavo kompensacijas, jei būdavo surandamas būstas Vilniaus rajone. Kelios šeimos yra pasinaudojusios tokia programa“, – sakė jis.
Anot jo, romai iš taboro baigti iškelti daugiau nei prieš metus, o programa yra „kaip ir atlikusi savo darbą“, tad pasiūlyta išbraukti šią nuostatą.
„Romai gali ir toliau naudotis tomis paramos formomis, kurias ir numato įstatymas, t.y. susirasti butus Vilniaus mieste, ir būtų mokama parama iš biudžeto. Tad panaikinamas punktas, kad mokamos kompensacijos ne Vilniaus mieste, patvirtinamas penkiolikos romų sąrašas, kurie turėjo lūkesčius tokią kompensaciją turėti ir pagal tą sąrašą mes užbaigtumėme pradėtus darbus“, – teigė jis.
Konservatorės Rasos Baškienės raginimu, taryba atidėjo galutinį sprendimą, kadangi tam nepritarė ir romų bendruomenė. Tuo metu administracijos direktorės pavaduotoja Danuta Narbut patikino, kad romams būtų palikta galimybė gauti kompensacijas nuomojantis būstą Vilniaus mieste, naudotis kitomis lengvatomis.
Romų visuomenės centro vadovė Svetlana Novapolskaja BNS patvirtino, kad per visą romų integracijos programos laiką 100 eurų kompensaciją už būsto Vilniaus rajone nuomą gavo tik viena penkių asmenų šeima, vėliau jai buvo suteiktas socialinis būstas Vilniuje.
„Bet tai buvo vienintelė šeima, daugiau niekas nieko negavo. Kada savivaldybės buvo atsisakyta mokėti kompensacijas Vilniaus rajone, nors programa jau buvo priimta, šeimos kreipėsi į teismą, teismas, aišku, juos palaikė, nes programoje aiškiai parašyta – skirti kompensacijas. Vilniaus savivaldybė pasirašė taikos sutartį ir pažadėjo išmokėti kompensacijas. Bet jie sutinka dabar sumokėti tik toms šeimoms, kurios kreipėsi į teismą, kitoms – ne“, – pasakojo S. Novapolskaja.
Pasak jos, iš viso teismuose savo teises gynė 15 romų šeimų ar vienišų asmenų, nors su šia problema susidūrė daugybė. Ji pabrėžė, jog iš taboro iškelti romai patyrė daug sunkumų Vilniuje išsinuomoti būstą tiek dėl bendruomenės nepalankaus požiūrio į šią etninę grupę, tiek dėl didelių nuomos kainų.
„Ne visos šeimos yra daugiavaikės, yra ir vienišos moterys, kurios tikrai negali išsinuomoti Vilniuje, net ir dirbant. Ir jos, aišku, ieško kambariukų Vilniaus rajone. Dabar šitos buvusios taboro gyventojos liks be jokios paramos“, – sakė S. Novapolskaja.
Vilniaus romų tabore nelegaliai stovinčių namų nebeliko daugiau nei prieš metus, iki tol, policijos teigimu, tai buvo pagrindinė narkotikų prekybos vieta sostinėje. Sotinės valdžia nuo 2016-2019 metais vykdytai romų integracijos į visuomenę programai skyrė beveik 1 mln. eurų, iš viso iškeldinta per 400 romų.
Prieš dešimtmetį vykusio surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2100 romų. Vilniaus taboras tuomet buvo didžiausia koncentruotai šios tautybės asmenų gyvenama vieta Baltijos šalyse.
