Praėjusių metų vasarą startavusi revoliucinė eismo pertvarka padėjo ne tik sumažinti tranzitu keliaujančių automobilių skaičių Senamiestyje, bet ir beveik perpus sumažinti įskaitinių eismo įvykių skaičių, rašoma pranešime spaudai.
Šiuo metu Senamiestyje pradedamas antrasis kilpinio eismo organizavimo etapas, kuris leis sumažinti fizinių barjerų skaičių (bus mažiau atitvarų) Senamiestyje, o nuo gegužės 1 d. atsiras daugiau nei dvi dešimtys prekių iškrovimui ir pakrovimui skirtų vietų. Taip pat numatyta įrengti papildomas 2 vietas, kurios skirtos trumpalaikiam turistinių autobusų sustojimui ir keleivių išleidimui Senamiesčio branduolyje (šalia Liejyklos g. ir L. Stuokos-Gucevičiaus g. sankirtos, Didžiojoje g. netoli Vilniaus miesto rotušės). Planuojama, kad šiemet Senamiestyje atsiras ir vaizdo kameros, kurios skenuos automobilių valstybinius numerius ir veiks kaip kontrolės priemonė. Atsiradus šioms priemonėms, galima bus dar labiau sumažinti atitvarų skaičių.
Po pirmojo kilpinio eismo etapo pastebėta, kad su nepatogumais susiduria maistą į įstaigas (kavines, parduotuves) pristatantys prekių išvežiotojai. Atsižvelgiant į šį poreikį, antrajame kilpinio eismo etape keleivių išlaipinimui ir įlaipinimui, prekių iškrovimui ir pakrovimui numatomos 24 vietos, kuriose rezervuotos 54 stovėjimo vietos, jose bus galimas trumpalaikis sustojimas iki 15 min. Trumpalaikio sustojimo vietas rasite šiame žemėlapyje: https://maps.vilnius.lt/senamiescio-projektai#layers
Iki 2030 metų Vilnius užsibrėžė tikslą, kad Senamiestyje, neliktų žmonių, gyvenančių automobilių triukšmo ir taršos zonose, taip pat neįvyktų eismo įvykių, kurių metu nukentėtų pėstieji. Šį rodiklį pavyko pasiekti mažiau nei per metus – palyginti su 2019-aisiais, Senamiestyje įvyko 40 proc. mažiau įskaitinių įvykių ir neįvyko nė vienas įskaitinis eismo įvykis, kuriame nukentėjo pėsčiasis ar bevariklio transporto priemonės vairuotojas.
Pasiektas tikslas – gerokai mažiau tranzitinio eismo
Prieš kilpinio eismo įvedimą Vilniaus Senamiestyje nuo 2020 m. liepos 7 d. tranzitinis transportas rytinio piko metu sudarė 49 proc., vakarinio piko metu apie 42 proc. Iki kilpinio eismo įvedimo, 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, Senamiestį piko metu kirsdavo beveik 900 tūkst. automobilių, o 2020 m. įvedus kilpinį eismą, spalio mėn., važiuojančiųjų tranzitu sumažėjo beveik 7 kartus – iki 150 tūkst. automobilių per dieną. Atlikus eismo organizavimo pertvarkymus buvo stebima situacija, atlikti tam tikri eismo organizavimo tobulinimai, vyko bendravimas su gyventojais, verslo įmonėmis – visa tai buvo reikalinga siekiant kuo sklandžiau pasirengti antrajam kilpinio eismo organizavimo etapui.
Rezultatai parodė, kad rytinio piko metu (2020 m. rugsėjį-spalį) tranzitas sudarė 10 proc., vakarinio piko metu – 8 proc. Tranzitas didžiąja dalimi formavosi dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Vien per spalio mėnesį vaizdo kameros užfiksavo apie 7 tūkst. kelių eismo taisyklių pažeidimų per mėnesį. Verta pažymėti, kad statistikai įtakos turėjo ir pandemija, dėl kurios kelionių mastas sumažėjo.
Palyginti su 2019 m. spalio mėnesiu, 2020 m. tą patį laikotarpį ties įvažiavimu į Islandijos gatvę transporto srautas sumažėjo kone perpus – 41 proc., Klaipėdos g. išvažiavime – 36,3 proc. Pastebima, kad penktadaliu išaugo transporto srautas išvažiuojant iš Rūdninkų gatvės. Tam įtakos turėjo tranzitinio eismo ribojimas Senamiestyje ir padidėjęs šios gatvės vaidmuo, t. y., dabar gatvė aktyviai naudojama patekimui ir išvažiavimui į/iš Senamiesčio.
Verta pažymėti, kad kilpinio eismo įvedimas prisidėjo prie triukšmo mažinimo Senamiestyje. Eliminuotas tranzitinis transportas turėjo tiesioginę įtaką triukšmo rodiklių mažėjimui. Viršnorminėje triukšmo zonoje gyvenančių asmenų skaičius sumažėjo 20 proc. (nuo 1177 iki 924 gyventojų).
