Kalbantis su šiemet advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujančiuoju partneriu paskirtu Laimonu Skibarka, jam nuolat išsprūsta įvardis „mes“. Akivaizdu, atsidavimas įmonei ir komandai – jo gyvenimo dalis. Kartais pagyvinama kaubojiškomis istorijomis. Kaip iš filmo.
Kalbinti teisininkus turbūt viena sudėtingiausių užduočių: jie visuomet nepraleidžia progos protingai patylėti ar papasakoti istoriją taip sudėtingai, kad vargu ar patys ką besupranta. Šįkart kitaip, nors L. Skibarka turi saugotinų paslapčių. Itin nuo reputacijos priklausančio rinkos segmento atstovas vardija klientus: „Chevron“, „Hitachi“, „Barclays“, „Western Union“... O sudaromų sandorių sumos kartais perkopia ir milijardą litų.
„Nenoriu būti arogantiškas, nes nėra nieko blogiau už arogantišką advokatą ar verslo konsultantą, – sako L. Skibarka. – Tokiu atveju jis tampa svarbesnis už klientą, o mūsų verslas, kaip ir visų profesinių paslaugų, – orientuotas būtent į klientus. Todėl stengiamės būti kuklūs profesionalai.“
Kuklumas kuklumu, tačiau per septynerius metus advokatų kontoroje „Sorainen“ dirbantis pašnekovas užkopė iki vadovaujančiojo partnerio pareigų. Sako, kad dabar beveik niekas nepasikeitė. Gal tik kolegos labiau paiso jo nuomonės ir dažniau stengiasi įtikti.
„Bet dabar daugiau darbo, atsakomybės. Dar reikia susigyventi su šiuo vaidmeniu, tačiau mūsų darbo specifika neleidžia atsipalaiduoti: net ir būdamas vadovaujančiuoju partneriu negali apleisti darbo su klientais. Kitaip prarandi verslo pulsą, kolegų teisininkų pasitikėjimą, net reputaciją. Tenka ieškoti balanso tarp vadovavimo ir profesinės veiklos“, – pasakoja L. Skibarka.
Verčiau prisitaikyti
Vadovo duonos jam teko ragauti ir anksčiau: buvo atsakingas už kontoros Įmonių įsigijimų ir susijungimų bei privataus kapitalo praktikos grupę. Tuomet teko išmokti ir vieną įdomesnių pamokų, vos tik prisijungus prie „Sorainen“ komandos.
„Vienas grupės vyresniųjų teisininkų nenorėjo priimti manęs kaip komandos vadovo: viešai prieštaraudavo pasiūlymams, kritikuodavo. Tuomet rimtai svarsčiau, kaip turėčiau pasielgti, – prisimena jis. – Galėjau pasiūlyti keisti komandą, net kontorą, arba bandyti su juo dirbti. Pasirinkau antrąjį variantą.“
L. Skibarka ėmė analizuoti naujojo kolegos elgsenos profilį (visų „Sorainen“ darbuotojų profiliai sudaromi remiantis tarptautine metodika) ir teigia supratęs, kad jam svarbiausi platūs įgaliojimai, galimybė savarankiškai priimti sprendimus, nepatinka kontrolė.
„Pasistengiau prie jo prisitaikyti, palaikyti, suteikti daugiau erdvės. Po kelerių metų šis man pareiškė, kad esu geriausias iki šiol buvęs vadovas ir iš manęs daug išmoko. Supratau, jog nereikia skubėti keisti pavaldinių, verčiau pasistengti juos suprasti“, – pasakoja advokatas.
Jis priduria, kad per tuos septynerius metus jo vadovaujamos komandos neapleido nė vienas teisininkas. Priešingai – ji išaugo dukart. Anot pašnekovo, per tą laikotarpį ūgtelėjo ir rinka, subrendo potencialūs klientai.
„Mūsų, kaip ir kitų posovietinių valstybių, problema ta, kad verslas neturėjo tokių gilių tradicijų kaip JAV arba Didžiojoje Britanijoje naudotis teisininkų paslaugomis. Ten kompanijos be advokatų nežengia nė žingsnio, stengiasi išvengti rizikos, – aiškina L. Skibarka. – Tačiau lietuviškos įmonės stambėja, auga jų apyvarta, didėja sandoriai. Nemažai įtakos tam turi ir užsienio kompanijų veikla mūsų šalyje.“
Teisininkas sako, kad keičiasi ir reikalavimai pačiai profesijai: vis svarbiau tampa išmanyti atskirų sektorių specifiką bei verslo procesus, nes klientams šiandien reikia ne formalaus teisinio paaiškinimo, o verslo sprendimo.
„Kiekvienas klientas – kaip naujas darbas. O tai augina motyvaciją ir pasitenkinimą veikla, kuria užsiimi. Apskritai tai verslo advokatų varomoji jėga, – atvirauja L. Skibarka, bet tuo viskas nesibaigia. – Teisininkas turi suprasti ir kliento lūkesčius, mokėti mąstyti strategiškai, būti kūrybingas. Kaskart turi įsiklausyti ir suprasti, pažvelgti į viską kliento akimis. Kitaip gali paaiškėti, kad jam reikėjo visai ne to!“
Linksmoji darbo dalis
Kam reikalingas teisininkui kūrybiškumas, „Sorainen“ vadovaujantis teisininkas paaiškina pateikdamas pavyzdį iš savo patirties. Kaip pats apibūdina – pavyzdys kaubojiškas.
„Mano klientas, norintis dalyvauti privatizavimo aukcione, turėjo įtarimų, kad kiti dalyviai susitarę, tad nenorėjo, kad kas žinotų apie jo teikiamą pasiūlymą. Sužinojau, kad tame pačiame kabinete priimami dokumentai dėl dviejų objektų, tad pasidariau du vokus ir nuėjau į aukcioną, – pasakoja jis. – Vaizdas kaip iš filmo: stovi vienas koridoriuje, laikraščius skaito. Kiti du kabinete sėdi ir stebi padėtį. Man išsitraukus voką su kitos įmonės pavadinimu, visi lengviau atsipučia ir atsipalaiduoja.“
Tačiau likus minutei iki termino pabaigos, L. Skibarka pateikė ir kitą voką, kuris, jo žodžiais, sukėlė mažutį ažiotažą: „Dokumentus priimantis asmuo pradėjo skambinti, kiti – lakstyti, tačiau taip ir nespėjo mūsų pasiūlymo atmesti.“
L. Skibarka sako vis dar besimokantis. Dar ir todėl, kad tenka dirbti su įvairių kultūrų atstovais. Pasakodamas apie bendravimą su „Hitachi“, sako, jog prireikia mokytis ir pačių paprasčiausių dalykų, kad ir būdo paduoti vizitinę kortelę.
„Japonai ją ima abiem rankomis, perskaito tavo vardą, palinksi ir gražiai pasideda šalia. Tuomet tik duoda savąją. Man tai labai patinka! Dabar pats visiems taip duodu vizitinę, – juokiasi advokatas. – Pradėjęs dirbti su užsienio klientu, daug domiuosi konkrečios šalies verslo kultūra, tradicijomis. Pusmetį dirbau Londone, vienoje didžiausių advokatų kontorų „Allen&Overy“. Pirmuosius mėnesius buvo labai sunku, nes britai niekuomet nesako „ne“. Į siūlymą eiti pietų jie aptakiai atsako, kad labai nori, bet greičiausiai nepavyks. Tai labai nervina.“
Lietuvoje gerai
„Sorainen“ vadovaujantysis partneris pripažįsta, kad teisininko darbas nelengvas ir dažnai sukelia nemažai streso. Vien jau kalbant apie sandorių sumas ne visi gali įsivaizduoti tokius kiekius pinigų.
„Su didele atsakomybe geriausia susidoroti teikiant kokybiškas paslaugas. Kartu su patirtimi ateina pasitikėjimas ir ramybė. Kai dideli ir sudėtingi sandoriai tampa beveik kasdienybe, pradedi ieškoti būdų, kaip viską padaryti dar geriau“, – pasakoja L. Skibarka.
Vis dėlto pats maloniausias momentas teisininkui – sėkmingai užbaigti sandorį. Be to, patys įdomiausi – dideli ir sudėtingi projektai. L. Skibarkos nuomone, daryti daug pigių darbų vien dėl apyvartos – tiesiog neverta.
„Vienas svarbiausių pasiekimų buvo „Western Union“ operacijų centro steigimas Lietuvoje. Klientas buvo labai patenkintas, kad šį projektą mums pavyko įgyvendinti per rekordinį laiką, – pasakoja jis. – Apskritai užsienio investuotojai labai patenkinti pasirinkę Lietuvą. Ypač teigiamai jie vertina lojalius ir išsilavinusius lietuvius darbuotojus.“
L. Skibarka sako, jog teisininko profesija svarbi valstybės sėkmei, ekonomikai ir netgi kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybei. Efektyviai veikianti teisinė šalies sistema ir žemas korupcijos lygis itin aktualus norint pritraukti potencialių investuotojų.
„O jei esi verslo teisininkas, gali dalyvauti pačiuose svarbiausiuose valstybinės reikšmės projektuose – tai labai įdomu. Vis dėlto klientai advokatų kontoras renkasi pagal reputaciją, todėl tai – didžiausias mūsų turtas, – aiškina jis. – Norime turėti svajonių komandą ir dirbti su svajonių klientais. Todėl iš kolegų labiausiai tikiuosi ambicijų ir noro tobulėti, augti.“
Planuodamas savo ateitį L. Skibarka pasakoja rinkęsis iš dviejų profesijų: diplomato ir teisininko. Tačiau pastarąją pasirinko dėl galimybės išlikti savarankiškam ir nepriklausomam nuo politikos.
„Pabandžiau. Įstojau pirmu numeriu. Į teisę stojo ir keletas mano bendramokslių, dabar sėkmingai dirbame konkuruojančiose kontorose, – sako jis. – Mano tėtis – profesionalus treneris, todėl išbandžiau gal septynias sporto rūšis. Man artima sportinė dvasia, rezultato siekimas, azartas. Su tuo siejasi ir teisininko profesija.“
L. Skibarka priduria, kad šiandieninis ažiotažas dėl teisės studijų – inertiškas. Jo nuomone, verčiau būtų rengti mažiau teisininkų, tačiau mokyti juos ir tokių dalykų, kurie šiandien aktualūs norint teikti aukšto lygio paslaugas: verslo išmanymo, paslaugumo.
„Skaičiuokime: 10 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 7 teisės studijų absolventai, o Estijoje – 4. Tai gadina rinką, nes nemaža jų dalis neturi darbo ar už pinigus daro bet ką. O rinka konkurencinga, ir tik patenkintas klientas garantuos gerą reputaciją“, – sako jis.
FAKTAI:
„Sorainen“ advokatų kontora teikia integruotas verslo teisės paslaugas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Nuo 1995 m. ji konsultavo daugiau nei 7,5 tūkst. įmonių dėl beveik 35 tūkst. bylų
Tarp didžiausių kontoros projektų 2011–2013 m. Lietuvos atstovavimas investiciniame ginče prieš buvusį banko „Snoras“ akcininką Vladimirą Antonovą, „Barclays“ bei „Western Union“ centrų steigimas, kompanijų „Chevron“ ir „Hitachi“ konsultavimas
Kontora 6 kartus pripažinta „Metų advokatų kontora Baltijos šalyse“: tarptautinio finansų teisės žinyno „International Financial Law Review“, tarptautinio advokatų kontorų žinyno „PLC Which lawyer?“ bei „The Financial Times“ kartu su „Mergermarket“
Kontoroje dirba daugiau nei 120 vietinių teisininkų ir mokesčių konsultantų, kurių dauguma įgiję išsilavinimą bei praktikavęsi užsienyje
Studijavo Vilniaus universitete, kuriame įgijo teisės magistro laipsnį
Vėliau studijavo Vengrijoje Vidurio Europos universitete, kuriame įgijo tarptautinės verslo teisės magistro laipsnį
Nuo 1997 m. dirba teisininku
2005–2006 m. dirbo vienos didžiausių tarptautinių advokatų kontorų „Allen & Overy“ Londono biure
Nuo 2006 m. dirba advokatų kontoroje „Sorainen“, buvo Įmonių įsigijimų ir susijungimų bei privataus kapitalo praktikos grupės vadovas
Nuo 2013 m. „Sorainen“ vadovaujantis partneris
Remiantis „Mergermarket“ statistika, jis užima pirmą vietą tarp individualių teisininkų pagal konsultuotų stambių įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorių bendrą vertę Baltijos šalyse (19 sandorių, kurių bendra atskleista vertė yra 2,608 mlrd. eurų, 2005–2011 m.).
