Didelių kompanijų vadovai yra praktiškai nematomi socialinės medijos portaluose. Jų nėra nei „Facebook“, nei „Twiter“, nei „Google Plus“, nei „Pintrest“ – vargiai surastume jų ir „LinkedIn“.
Anot Josho Jameso, „Omniture“ (dabar priklausančios „Adobe“ kompanijai) įkūrėjo, šiuo metu valdančio „Domo“ start-up’ą, šie tyrimų rezultatai yra tiesiog neįtikėtini. Daugiau nei pusė JAV gyventojų džiaugsmingai priėmė „Facebook“ ir kitus panašius puslapius, o daugiau nei trečdalis jų naudojasi „Twitter“. Tačiau vos 7,6 procentų „Fortune“ sudarytame 500 kompanijų direktorių sąraše esančių vadovų pasivargino prisijungti prie „Facebook“, o „Twitter“ paskyras susikūrė tik 4 procentai jų. Iš viso 70 procentų didžiųjų kompanijų vadovų visai nedalyvauja socialinėje medijoje.
Kai J. Jameso kompanija „Domo“ analizavo „Fortune“ penkišimtuko socialinės medijos indeksą, komanda buvo labai nustebinta, nes vos 9 vadovai per 100 dienų periodą „Twitter“ parašė žinutę. Ir, pavyzdžiui, „Hewlett-Packard“ vadovė Meg Whitman mikroblogų platformoje daugiausia žinučių skelbė tuomet, kai siekė šio posto. Tačiau kaip su 100 tūkst. darbuotojų ir milijonais klientų?
Tik du didžiųjų kompanijų vadovai turi paskyras su 500 vadinamųjų draugų – ir tai gana juokingas skaičius. O štai Rupertas Murdochas gali būti vadinamas vienu socialiausių, bet jis turbūt ir vienas vyriausių vadovų.
Ne mada
Socialinė medija nėra mada, kuri praeis. Pirma priežastis vadovų veiklai socialiniuose tinkluose – ten susikaupusi klientų kritinė masė. Net jeigu kompanija neplanuoja tiesiogiai kontaktuoti su klientais, reikia praleisti pakankamai laiko internete, kad galėtum suprasti, kuo gyvena pasaulis.
Toks įsitraukimo trūkumas galėtų būti palygintas su situacija, kai pusė pasaulio naudojasi elektroniniu paštu, bet kompanijų vadovai to nedaro. Arba pusė klientų naudojasi elektroninėmis parduotuvėmis, o direktoriai šios paslaugos net neišbando.
Tikra tiesa, kad „Facebook“, „Twitter“ ir „LinkedIn“ dabar yra kasdienybė. Vadovai yra įsipareigoję akcininkams būti matomais. Vadovai, kurie atsisako socialinės medijos rizikų, praranda ryšį su geriausiais klientais, galimybėmis bei įtaka.
„Mūsų kompanija nėra didelė, bet aš matau socialinių tinklų naudą. Mes taip pritraukėme darbuotojų, išpopuliarinome savo prekės ženklą ir sulaukėme grįžtamojo ryšio dėl kuriamo produktų perspektyvų. Judame kur kas greičiau“, – teigia J. Jamesas.
Jis pasakoja vieną dieną „Twitter“ pasidalinęs nuomone apie patinkančią produkto savybę, o po poros savaičių susitikime su inžinieriais, jam parodė tokį patį produktą su minėta savybe.
„Iš anksto nebuvome aptarę susitikimo, inžinieriai pasigilino ir patys sugalvojo, kaip produktą patobulinti“, – sako verslininkas.
Neįsitraukiantys nereikalingi
Anot jo, socialinė medija kompanijai taip pat leido sukurti tiesioginį ryšį su klientais, kuris padeda labiau suprasti, kaip yra teikiamos paslaugos įmonėje.
„Vieną dieną gavau „Twitter“ žinutę iš gana didelės kompanijos vadovo, kuris skundėsi, jog užpildė formą mūsų interneto tinklalapyje, tačiau su juo niekas nesusisiekė. Iškart kreipiausi į pardavimų skyrių ir pradėjome aiškintis. Pasirodo, šis asmuo formą užpildė… vos prieš porą valandų. Šeštadienį“, – juokiasi J. Jamesas.
Kas trukdo vadovams įsitraukti į socialinę mediją? Visų pirma tai reikalauja laiko ir įsipareigojimų, be to tai visiškai naujas būdas bendrauti su pasauliu. Tačiau vadovų komandoje dirba pakankamai žmonių, kurie gali atrinkti „Twitter“ arba „Facebook“ žinutes, lygiai taip pat, kaip peržiūri elektroninio arba balso pašto žinutes.
„Įsitraukimas į socialinę mediją yra visiškai paprastas. Žinoma, jis gali būti ne itin malonus, galbūt net potencialiai problematiškas, mat atidaro skardines, pilnas kirminų. Bendravau su nemažai vadovų, kuriems darosi vis sunkiau plėtoti verslą, nors anksčiau tai ėjosi kaip iš pypkės. Tačiau pasaulis pasikeitė ir nėra prasmės slėptis, – tvirtina J. Jamesas. – Senosios mokyklos vadybos praktika turi būti pamiršta. Be to, jei nekalbėsi pats, už tave kalbės kiti. Ir jums gali nepatikti, ką apie jus pasakys.“
Ateityje bus daugiau
Be to, kai darbuotojai turi daugiau socialinių gebėjimų, kompanijų vadovai jų taip pat turi turėti. Tyrimų rezultatai rodo, kad darbuotojai jaučia, jog kompanijos, kurių vadovai įsitraukia į socialines medijas, yra geriau projektuojamos sėkmei. Kalbant apie prekių ženklo plėtrą, darbuotojai tiki, kad socialūs vadovai padeda kompanijai visose srityse: tiek personalo, tiek pardavimų, tiek reputacijos.
Vadovai, neįsitraukdami į socialines medijas rizikuoja būti pralenkti konkurentų ir netgi prarasti savo prekių ženklus. Socialinės medijos yra viena inovacijų forma ir galima tikėtis dar daugiau naujovių ateityje.
„Tačiau jei vadovai atsisako dalyvauti socialinėje medijoje taip atsilikdami nuo didžiosios dalies pasaulio gyventojų, toks elgesys nesukuria vertės akcininkams ir jie gali ilgai neišlaikyti savo posto“, – teigia J. Jamesas.
