Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė projektą, kaip iš esmės sumažinti socialinio būsto laukiančiųjų eiles. Kaip alternatyva siūloma kompensuoti dalį nuomos kainos ar leisti būstą išsipirkti.
Paskutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje išsinuomoti socialinį būstą pageidauja daugiau kaip 31 tūkst. šeimų ar pavienių gyventojų. Kasmet eilė pagausėja net 1500 žmonių.
Dabartinėmis aplinkybėmis visi laukiantieji aprūpinti socialiniu būstu būtų tik po 20–30 metų. Todėl rengiamos pataisos, kurios iš esmės galėtų pakeisti esamą situaciją.
Vienas iš siūlymų – numatyti galimybę socialinio būsto laukiantiesiems gauti kompensaciją už buto ar namo nuomą. Ji gyventojui būtų suteikiama tik sudarius oficialią nuomos sutartį ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Kompensacijos suma siektų pusę būsto rinkos nuomos kainos.
Panevėžio miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresniosios specialistės Rasos Rimšienės teigimu, šis modelis Panevėžyje vargu ar galėtų prigyti, nes mieste nėra gerai išplėtotos nuomos rinkos. Kita vertus, retas kuris buto nuomotojas sutiks oficialiai sudaryti sutartį, ją įregistruoti Registrų centre ir nuo gautų pajamų mokėti valstybei mokesčius.
„Prieš kelis mėnesius apklausėme daugiau kaip 70 socialinio būsto laukiančių panevėžiečių, ar jie rinktųsi nuomą, ar vis dėlto lauktų socialinio būsto. Iš jų tik keli pasirinktų nuomą su jos daline kompensacija. Mat daugelis, pakalbėję su jiems būstą dabar nuomojančiais savininkais, suprato, kad oficialiai įteisinti nuomos sutartis būtų labai sunku. Tai sukeltų ir nuomos kainas.
Be to, Panevėžyje nėra išplėtotos nuomos rinkos. Didžiuosiuose miestuose, kur statoma daugybė naujų butų, tokia tvarka gal ir pasiteisintų, bet ne pas mus“, – mano R. Rimšienė.
Nėra galimybių iškeldinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, net 82 proc. šiuo metu nuomojamų socialinių būstų yra užimti asmenų, nebūtinai tam turinčių teisę. Mat pagal iki 2003 m. galiojusį įstatymą su jais buvo sudarytos neterminuotos nuomos sutartys, todėl šiuo metu praktiškai nėra galimybių juos iškeldinti.
Anot R. Rimšienės, tokie žmonės turės galimybę išsipirkti gyvenamąjį plotą, kuriame gyvena jau daug metų. Šiuo metu mieste yra apie 250 tokių butų. Tačiau abejojama, ar bus daug norinčiųjų valdišką būstą pakeisti į nuosavą.
„Manau, gal tik kokie 10 proc. norės išsipirkti, nes žmonės tiesiog tam neturės pinigų. Suprantu, jeigu tą galima būtų padaryti lengvatinėmis sąlygomis, bet jeigu rinkos kaina – nelabai realu“, – mano specialistė.
Kita vertus, patys žmonės nebus suinteresuoti to daryti. Nors iš Savivaldybės būstus gavusieji iki 2003-iųjų moka kiek didesnį nuomos mokestį, tačiau jis vis tiek yra mažesnis nei rinkos kaina. Pavyzdžiui, už standartinį 50 kv. m dviejų kambarių butą kas mėnesį tenka atseikėti apie 70 litų.
„Gaunantieji mažas pajamas gali prašyti sumažinti tą nuomos mokestį, bet iš visų iki 2003 m. gavusiųjų butus tik maždaug 25 proc. tą mokestį prašė sumažinti.
Deja, jei kurie laimėjo milijoną ar paveldėjo tėvų namus, jokio pagrindo jų iškeldinti neturime. Vienintelis būdas – kai bute ilgą laiką nebegyvena ar yra nemokūs, bet ir tai galima padaryti tik per teismą“, – „Sekundei“ teigė R. Rimšienė.
Išeitis – turto deklaracija
Specialistės teigimu, šiuo metu mieste socialinio būsto laukia 1090 šeimų ir vienišų asmenų, tačiau iš tikro ši eilė gerokai trumpesnė. Mat kai nuperkamas ar atsilaisvina gyvenamasis plotas ir pradedama ieškoti naujų gyventojų, paaiškėja, kad daugelis jaunų šeimų masiškai emigravusios arba niekaip nepavyksta jų rasti.
„Eilė dirbtinai išsipūtusi. Per keletą metų, kol laukia socialinio būsto, daugelis išvyksta į užsienį ar paima paskolą ir įsigyja nuosavą stogą virš galvos. Manau, jeigu kasmet būtų privaloma turto ir pajamų deklaracija ir galėtume braukti iš sąrašų visus jos nepateikusiuosius, eilė gerokai sutrumpėtų“, – mano R. Rimšienė.
Kita ministerijos siūloma pataisa – padidinti pajamų ribą, nuo kurios netenkama teisės naudotis socialiniu būstu, mat gyventojai, bijodami netekti gyvenamosios vietos, dažnai sąmoningai vengia ieškotis geresnio darbo ar kitų pajamų šaltinių.
Šiuo metu socialiniame būste gyvenantis asmuo negali turėti daugiau nei 13 860 litų pajamų per metus, todėl siūloma šią sumą padidinti iki 15 840 litų.
„Socialinis būstas turėtų būti tik laikina parama, kad žmogus pats galėtų kabintis į gyvenimą. Deja, dažnai jeigu jau asmuo gavo socialinį būstą, jis nėra suinteresuotas kažką keisti, gerinti savo gyvenimą. Būna ir tokių atvejų, kad žmogus, gavęs socialinį būstą trejiems metams, pradeda piktintis, kaip taip gali būti, juk jo mama gavo iki grabo lentos. Deja, valstybė šito dalyko nepajėgi išspręsti“, – kalbėjo R. Rimšienė.
Svarbi kaimynystė
Panevėžio rajone socialinių būstų laukia apie 300 gyventojų.
Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos Aldonos Čiegytės, nors Socialinės apsaugos ministerijos parengtos pataisos yra žingsnis į priekį siekiant išspręsti socialinio būsto trūkumo problemą, tačiau Panevėžio rajone vargu ar jos turėtų kokios apčiuopiamos naudos.
„Statistiškai eilės gale esantieji socialinio būsto galėtų sulaukti tik po dešimtmečio, tačiau būna ir taip, kad siūlydami vieną ar kitą gyvenamąjį plotą pasiekiame ir eilės galą. Pavyzdžiui, visi našlaičiai, kuriems teikiama pirmenybė, yra aprūpinti gyvenamuoju plotu“, – teigė A. Čiegytė.
Pagrindinės priežastys, kodėl laukiančiųjų socialinio būsto eilė kartais sutrumpėja, yra ta, kad gyventojai labai kruopščiai renkasi, kur jiems gyventi. Arčiau miesto esančiose gyvenvietėse, kaip Dembava ar Velžys, esantys butai tušti nebūna, tačiau Geležiuose esančio namo jau ilgą laiką niekam nepavyksta įsiūlyti.
„Laukiantieji socialinio būsto turi teisę jo atsisakyti. Žmonės renkasi, kad nebūtų toli nuo miesto, svarbus susisiekimas, mokykla vaikams. Tačiau bene svarbiausias kriterijus – kaimynystė ir gyvenamojo ploto būklė“, – vardijo vedėja.
Jos nuomone, nei būsto nuomos kompensacija, nei galimybė socialinį būstą išsipirkti rinkos kaina Panevėžio rajone nepasiteisins. Ir dabar gyventojai turi tokią galimybę privatizuoti socialinį būstą, kuriame gyvena daugiau kaip trejus metus ir kai yra nustatoma, kad jis nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., tačiau tik vienetai pasinaudoja šia galimybe.
„Tai dar tik projektas, todėl sunku kalbėti, kaip iš tiesų būtų. Bet ir dabar aišku, kad nuomos rinkos rajone nėra. O išsipirkti gyvenamąjį plotą gyvenantiesiems iš socialinių pašalpų nelabai įmanoma“, – sakė A. Čiegytė.
******
Nuomos rinka mirusi
Kęstutis Kazakevičius
Nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ vadovas
Jau nuo pernai pavasario žmonės savo turto nebenuomoja, todėl jeigu ir pasitaiko vienas kitas pasiūlymas išsinuomoti už padorią kainą nedidelį butą, jis kaip mat pradingsta. Panevėžyje butų nuomos pasiūlos nėra, todėl kainos yra pernelyg išpūstos.
Mieste nevyksta nei naujų daugiabučių statybų, nei aktyviai prekiaujama nekilnojamuoju turtu, todėl kokių nors pokyčių nuomos rinkoje neverta tikėtis.
Kita vertus, nebeliko ir padorių nuomininkų. Daugelis butų savininkų stengiasi nelaikyti tuščio buto ir kuo greičiau jį parduoti, o ne nuomoti, nes yra jau nudegę nuo nesąžiningų nuomininkų: ne tik skolų pridaro, bet ir apvagia, suniokoja turtą.
Kadangi nuomojamų butų trūksta, turto savininkai itin atidžiai renkasi nuomininkus. Vargu ar norėtų savo butą nuomoti socialines pašalpas gaunantiesiems, juk jie dažnai nėra mokūs, taip pat ne visada būna tvarkingi ir atsakingi.
Lina DRANSEIKAITĖ
