Statybų įmonei vadovavęs Vyriausybės kabineto narys kol kas labiausiai pasižymėjo nelegalios statybos pajūryje istorijoje – jo iniciatyva pašalintas Kuršių marių krante stovėjęs verslininko Rolando Zujevo vagonėlis. „Statybai ir architektūrai“ ministras tvirtino, kad skubotų ir drastiškų sprendimų nepriiminės, tačiau stengsis, kad statybų sektoriui ministerijoje būtų skiriamas didesnis dėmesys.
– Iki šiol Aplinkos ministerija sulaukdavo kritikos iš statybų sektoriaus, neva ši daugiau dėmesio skirianti aplinkos apsaugai, statybų klausimus paliekant antraeiliais. Ar atėjus jums, žmogui iš statybų sektoriaus, bus didesnių permainų nustatant veiklos prioritetus?
– Manau, jog negalime skirstyti sektorių į pirmaeilius ir antraeilius. Aplinka reikalinga žmogui, o aplinkai reikalingas žmogaus dėmesys. Kiekviena Vyriausybė savo veiklą vykdo pagal parengtą ir patvirtintą programą, kurioje nustatyti veiklos prioritetai. Ji atspindi to laikmečio pagrindines problemas, įvardija priemones jų sprendimui.
2008-2012 metų Vyriausybės programoje išties didelis dėmesys skirtas teritorijų planavimui, statybos procesų optimizavimui, gyvenamųjų namų modernizavimo programai. Siekiama įgyvendinti darnios plėtros principus teritorijų planavime ir urbanistikoje, taip pat siekiama kuo racionaliau ir kaip galima tolygiau išdėstyti ekonominį ir socialinį potencialą.
– Kokias didžiausias negeroves matydavote valdžios institucijose dirbdamas statybų sferoje, ar imsitės reformų padėčiai taisyti?
– Viena iš tikrai opių problemų – procedūros, atliekamos prieš statybos pradžią. Teritorijų planavimas, leidimo statybai išdavimas ir kitos dažnai užtrunka ilgiau nei pati statyba. Yra nustatyti terminai, per kuriuos jos turi būti atliktos, tačiau savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijų institucijose anaiptol ne visada jų laikomasi. Manau, to išvengti padėtų asmeninė valstybės tarnautojų atsakomybė. Todėl jau pasiūlyti teisės aktų pakeitimai, kuriais asmeninė atsakomybė už teisės aktų pažeidimus ar jų nesilaikymą yra sugriežtinta.
Statybų rinkoje jaučiama nelygiavertė konkurencija. Sudarytos skirtingos sąlygos skirtingiems rinkos dalyviams. Kalbu apie situaciją, kuomet įmonėms ar kitiems subjektams, mokantiems visus numatytus mokesčius valstybei, tenka konkuruoti su asmenimis, įsigijusiais verslo liudijimus. Kartą už jį sumokėjęs palyginti nedidelį mokestį, asmuo praktiškai yra atleidžiamas nuo kitų, kurie privalomi minėtoms bendrovėms.
Savaime suprantama, jog toks žmogus gali siūlyti savo paslaugas žymiai mažesnėmis kainomis. Manau, jog tai destabilizuoja visą statybų rinką. Nukenčia valstybė – nes nesurenkami mokesčiai, be to, sudaromos sąlygos „juodajai“ ekonomikai. Svarbiausia, jog dažnai kenčia tokiomis paslaugomis pasinaudojęs vartotojas, kadangi įstatyme numatyti statybos darbų garantiniai terminai lieka neįteisinti.
Šiam klausimui Vyriausybės programoje numatytas išskirtinis dėmesys. Žinoma, problema bus sprendžiama palaipsniui, sunkmečiu niekas nepriiminės skubotų ir drastiškų sprendimų. Tačiau viena mano nuostata yra kategoriška: kuomet kalbama apie rimtų ir svarbių objektų statybą, tuo turi užsiimti profesionalai, o ne asmenys, turintys verslo liudijimus.
– Prieš kurį laiką buvo kalbama, jog statybų sektoriui, sukuriančiam nemažą dalį BVP, reikėtų daugiau dėmesio. Buvo kalbama apie galimybę atkurti atskirą ministeriją, kuruojančią statybos klausimus. Kokia jūsų nuomonė dėl tokių siūlymų?
– Visuotinai pripažinta, kad statyba ir aplinka – tiesiogiai sietini. Anglų kalboje naudojamas terminas „Built environment“ (sukurta aplinka) taikomas statybos darbais kuriamai aplinkai, t.y. statybos proceso rezultatui. Sektorius sukuria apie 10 proc. BVP. Tad akivaizdu, kad pajėgas reikia stiprinti, nes 20 proc. ministerijos pajėgumų nepakanka. Jau turime parengę kelis šio sektoriaus stiprinimo scenarijus. Atskiros ministerijos artimiausiu metu kurti neplanuojame.
– Ar turite parengęs planą, kokių veiksmų galėtų imtis Aplinkos ministerija, siekiant pagelbėti nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusiam statybų ir nekilnojamojo turto sektoriui?
– Nagrinėjame pačias įvairiausias priemones, kurios šiam sektoriui galėtų padėti atsigauti, teikiame pasiūlymus. Skubos tvarka Vyriausybei pateiktos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos. Jei jos bus patvirtintos, teritorijų planavimo procesas taps paprastesnis, sumažės atvejų, kuomet reikės rengti detaliuosius planus. Taip pat siūloma atskirti žemėtvarkos darbus nuo planavimo darbų. Tiksliname žemės naudojimo būdų ir pobūdžių turinį. Tai planavimo ir statybų procesą irgi turėtų padaryti paprastesnį bei spartesnį.
Dar kartą peržiūrime ir analizuojame visuomenės dalyvavimą planavimo procese. Jis turėtų tapti aiškesnis. Tikslinamos kai kurios sąvokos, kas irgi įneš daugiau aiškumo ir paprastumo.
Taip pat nagrinėjama galimybė sumažinti leistiną butų plotą. Tai leistų sumažinti butų, kaip atskirų turtinių vienetų, kainas. Tada ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės turėtų realią galimybę įsigyti būstą. Manau, tai veiksminga priemonė, ypač ekonominio sąstingio sąlygomis.
Numatoma liberalizuoti statybos reikalavimus daugiabučių namų modernizavimui. Šio sektoriaus aktyvinimas teigiamai atsilieps viso statybų sektoriaus užimtumui. Dar šiemet bus siekiama įgyvendinti visus patvirtintus daugiabučių namų modernizavimo projektus ir sukurti papildomas finansines priemones. Jos leistų įgyvendinti plataus masto daugiabučių namų ir kitų pastatų modernizavimą.
– Jūsų pirmtakas deklaruodavo, kad daug pajėgų skiria kovai su nelegaliomis statybomis. Ar ši problema dar aktuali, ar reikalauja ypatingo dėmesio?
– Gyvename teisinėje valstybėje, prieš įstatymus visi esame lygūs. Aplinkos ministerijos pozicija savavališkų statybų atžvilgiu nėra švelninama, kadangi ši problema buvo ir išlieka opi.
Ministerija ir jai pavaldžios institucijos netoleravo ir netoleruos aplinkos apsaugą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Tokios pat pozicijos laikomasi ir apskričių viršininkų administracijų, kurioms Statybos įstatymu pavesta tiesiogiai vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, atžvilgiu.
Kartu tenka pripažinti, kad pažeidimų, kurie padaromi atsiradus savavališkam statiniui, šalinimas ilgai užtrunka. Neretai tai nepriklauso nuo priežiūros institucijų. Sprendimus dėl statinių nugriovimo priima tik teismas – jei tokio pareigūnų reikalavimo nevykdo pažeidėjas. O teisminiai procesai užtrunka.
Pažeidimų šalinimo praktika rodo, kad yra spragų teisės aktuose. Yra spręstinų problemų, susijusių su laisvu žmonių priėjimu prie vandens telkinių, keistinas statybos valstybinės priežiūros modelis.
Aplinkos ministerija jau teikia pasiūlymus, kurie galėtų supaprastinti pažeidimų šalinimą. Taip pat siūloma griežtinti pažeidėjų, lygiai kaip ir valstybės tarnautojų, dėl kurių veiksmų ar neveiklumo atsiranda neteisėti statiniai, atsakomybę. Ne tik administracinę, bet taip pat ir baudžiamąją.
Siūloma pakeisti statybos valstybinės priežiūros valdymo sistemą, perduodant priežiūros funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. O teisę priimti sprendimus dėl savavališkų statinių nugriovimo siūloma suteikti ir valstybinės priežiūros pareigūnams – ne tik teismui.
Primenu, jog ministerijoje sėkmingai veikia „Karštoji linija“, kuria gali kreiptis kiekvienas žmogus, manantis, kad neteisėtais sistemos pareigūno ar tarnautojo veiksmais jo atžvilgiu buvo padarytas ar yra daromas nusikaltimas arba kitoks teisės pažeidimas, susijęs su korupcija bei ministerijos pareigūnų tiesioginių pareigų netinkamu vykdymu ar nevykdymu.
– Praėjusiais metais daug buvo kalbama apie senų daugiabučių atnaujinimą. Buvo teigiama, jog reikia tobulinti senų daugiabučių modernizavimo programą. Ar esate numatęs kokių nors naujovių, leisiančių suaktyvinti prislopusį senų daugiabučių atnaujinimo procesą?
– Vienas iš svarbiausių naujosios Vyriausybės programos uždavinių – papildyti daugiabučių namų modernizavimo programą lėšomis, gautomis iš ES struktūrinių fondų, Ignalinos AE uždarymo programos, JESSICA programos ir kitų šaltinių, suformuojant atsinaujinantį fondą. Pastarojo lėšos būtų naudojamos pastatų savininkams skatinti ir finansiškai remti, kad būtų įgyvendintos energiniu požiūriu efektyvios, per tam tikrą laiką atsiperkančios priemonės. Pasiūlymus dėl daugiabučių namų modernizavimo finansavimo modelio rengia ministro pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė.
Siekdama sumažinti daugiabučių namų modernizavimo kaštus ir supaprastinti projektų parengimo ir įgyvendinimo procedūras, Aplinkos ministerija numato parengti tipinius projektus labiausiai paplitusiems daugiabučiams. Taip pat bus siūlomos Statybos įstatymo pataisos ir statybos techninio reglamento pakeitimai, kurie įteisintų šių projektų taikymą, supaprastintų projektavimo procesą ir statybos leidimų išdavimą.
Norint sumažinti statybos darbų kainą ir užtikrinti konkursų skaidrumą, optimizuosime rangos darbų viešųjų pirkimų tvarką.
„Statyba ir architektūra“
