Lietuviai neskuba prekybos centruose išleisti ar investuoti po „Snoro“ griūties atgautų indėlių, tačiau rinkoje susidaręs pinigų perteklius atpigino paskolas litais, todėl skolintis ir užfiksuoti palūkanas – gana palankus metas.
Sausio 13–osios duomenimis, per SEB banką „Snoro“ indėlininkams buvo išmokėta 3,36 mlrd. litų apdraustų indėlių. Iš šių pinigų 2 mlrd. litų galimai liko SEB banke ar buvo pervesti į kitą tokio pobūdžio įstaigą, o 1,36 mlrd. litų žmonės atsiėmė grynaisiais.Šis milijardas vidaus vartojimo nepagyvino.
Kur nusėdo indėlininkų pinigai
Kalbintas pavardės neskelbti prašęs bankų ekspertas pastebėjo, kad Lietuvoje po „Snoro“ griūties susidarė paradoksali situacija. Ekonominių krizių metu rinkoje pritrūksta pinigų. O Lietuvoje, nors ekonomika pastaruosius kelis mėnesius beveik neaugo, rinkoje atsirado nemaži pinigų kiekiai.
Kitų šalies bankų „derlių“ vertinti per anksti. Bankai tik vasario pabaigoje suskaičiuos, kaip pasiskirstė „Snoro“ indėlininkų pinigai.
Apie indėlininkų suaktyvėjimą ir indėlių pagausėjimą pranešė šalies kredito unijos. Ukmergės ūkininkų kredito unijos administracijos vadovas Alvydas Dilys teigė, jog žlugus „Snorui“ indėlių, lyginant su natūraliu kasmėnesiniu jų prieaugiu, padaugėjo apie 10 procentų.
Pareigūnų kredito unijos valdybos pirmininkas Vytautas Bakas tvirtino, kad dėl indėlių pagausėjimo unijos valdyba nutarė sumažinti siūlomas palūkanas. „Per keletą dienų „atėjo“ apie 0,5 mln. litų. Manau, iš „Snoro“. Kodėl pasirinko mus, neklausiame, į dūšią nelendame, tačiau gali būti, kad pareigūnų kredito unijos vardas asocijuojasi su saugumu“, – sakė V. Bakas, kurio vadovaujamai unijai, kad prisiviliotų indėlininkų, anksčiau teko siūlyti aukščiausias tarp kredito unijų palūkanas. Anot pašnekovo, pasikeitė žmonių elgsena: daugiau klausimų užduoda nei anksčiau, teiraujasi, ar indėliai draudžiami, nors anksčiau beveik niekas apie tai neklausdavo.
Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos narė, administracijos vadovo pavaduotoja Eglė Petrauskienė taip pat teigė pastebėjusi, kad indėlių ir kredito unijos narių padaugėjo, tačiau mano, jog pinigų persiskirstymo procesas tebevyksta ir rezultatus vertinti anksti. „Manau, daugelis taps kur kas atsargesni ir pinigus paskirstys į kelis bankus“, – sakė E. Petrauskienė.
Skolintis litais – nebrangu
Rinkoje susidaręs pinigų perteklius sumažino bankų galimybes uždirbti skolinant šias lėšas. Pasak eksperto, pinigų perteklius tarpbankinėje rinkoje daro neigiamą poveikį indėlių palūkanoms (jos mažėja), tačiau pozityvu tai, kad daugiau žmonių gali gauti paskolas, nes jos ima pigti.
Banko gerai įvertinti, pakankamas stabilias pajamas gaunantys klientai šiuo metu pasiskolinti litais gali beveik taip pat pigiai kaip ir eurais. VILIBOR nuosekliai mažėjo per visą laikotarpį nuo „Snoro“ griūties. Pernai spalio 17 dieną 6 mėnesių palūkanų norma VILIBOR siekė 2,23, o šiemet sausio 30 dieną – tik 1,82, vasario 2 dieną – tiek pat, o vasario 6 dieną šoktelėjo iki 1,86. „Neagituoju bėgti imti paskolas litais, tačiau metas pasiskolinti nacionaline valiuta ir užfiksuoti palūkanas – gana palankus“, – sakė žinovas.
Neskuba išleisti pinigų
O ką su pinigais veikia juos atgavusieji? Galbūt milijardas grynųjų, po „Snoro“ bankroto grįžusių į savininkų rankas, paskatino vidaus vartojimą? MAXIMA LT, UAB atstovė spaudai Olga Malaškevičienė tvirtino, jog „Snoro“ situacija neturėjo įtakos pardavimams. „Mūsų klientai tiek 2011 metų pabaigoje, tiek 2012 metų pradžioje išliko santūrūs, kas penktą prekę įsigijo akcijų metu. Natūralus pirkėjų suakyvėjimas jautėsi tik prieš ir per didžiąsias žiemos šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus“, – teigė O. Malaškevičienė.
Žemės ūkio technika prekiaujančios UAB „Agrotaka“ direktorius Aidas Ragainis pastebėjo, kad pasikeitė žmonių mąstymas. „Atvažiuoja į įmonę apžiūrėti technikos. Kai vienas bankas žlugo, o apie visą bankų sektorių paleista įvairių ančių, ūkininkai kartais suabejoja, ar verta pinigus iki pavasario laikyti banke, ar atnaujinti technikos parką. Prekyba šiek tiek pagyvėjo, bet geriau, kad šalyje tokių didelių sukrėtimų nebūtų, nes lazda visada turi du galus“, – sakė A. Ragainis.
Pastaraisiais mėnesiais pastebėtas ir didesnis susidomėjimas nekilnojamuoju turtu. UAB Ober–haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, kad iš banko atsiėmę pinigus žmonės norėtų investuoti į nekilnojamąjį turtą, skambina, teiraujasi apie įvairius objektus, tačiau momentinių sandorių nepadaugėjo. „Nekilnojamasis turtas nėra prekė, kurią žmonės be atodairos griebtų vos pamatę. Jie svarsto, apžiūri keletą objektų, lygina. Praėjo laikai, kai žmonės tikėjo, kad ką bepirksi – brangs. Dabar pasimokė, apgalvoja, į ką verta investuoti“, – sakė S. Vagonis.
Daiva Norkienė
