Nepagautas – ne vagis, sako lietuvių liaudies patarlė. Byla dėl žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo iššvaistytų daugiau nei 1,5 mlrd. litų netrukus bus baigta – sausio 20-ąją Jungtinės Karalystės Vestminsterio magistrato teismas skelbs nuosprendį dėl jų išdavimo Lietuvai.
Kaip parodė gruodį Latvijoje bendrovės TNS atlikta ekonomiškai aktyvių gyventojų apklausa, 64 proc. jų norėtų, kad V. Antonovas, vienas buvusio banko „Snoras“ ir „Latvijas Krajbanka“ savininkų, būtų išduotas Lietuvos teisėsaugai ir teisiamas mūsų šalyje.
Už tai, kad V. Antonovas būtų išduotas mūsų valstybei, pasisakė daugiau uždirbantys Latvijos gyventojai ir tie, kurių šeimose kalbama latviškai. Prieš jo ekstradiciją į Lietuvą teigė esantys 13 proc. respondentų. Tarp jų – nemažai kitų tautybių žmonių. Dar beveik ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių kaimynų neturėjo konkrečios nuomonės minėtu klausimu.
Byla užsitęsė
Sprendimas nacionalizuoti iki kracho privestą „Snorą“ buvo priimtas prieš kelerius metus, dar 2011-ųjų lapkričio 16 dieną. Vėliau šiam bankui iškelta bankroto byla. Suskaičiuota, kad jo turtas buvo keliais milijardais litų mažesnis nei įsipareigojimai.
Tuo metu krito ir Latvijos komercinis bankas „Latvijas Krajbanka“, kurio akcijas valdė „Snoras“ ir V. Antonovas. Banko veikla sustabdyta 2011-ųjų lapkričio 21 dieną, o po mėnesio Rygos apygardos teismas paskelbė jį nemokiu.
Pinigų plovimu įtariami buvę „Snoro“ akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje ir laukia teismo sprendimo savo ekstradicijos byloje. Londono Vestminsterio magistrato teisme V. Antonovo ir R. Baranausko ekstradicijos klausimas nagrinėjamas jau beveik dvejus metus.
Lietuvos generalinė prokuratūra yra pateikusi Europos arešto orderį dėl šių asmenų suėmimo. Jiems pareikšti įtarimai pasisavinus apie 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto. Buvę „Snoro“ akcininkai atmeta kaltinimus dėl finansinių machinacijų ir tvirtina, kad su jais bandoma politiškai susidoroti.
Verslas šešėlyje
Prieš beveik du dešimtmečius baigęs Plechanovo ekonomikos akademiją V. Aleksandrovičius Antonovas pradėjo dirbti banke „Lefko bank“. Iš pradžių dirbo vyr. ekonomistu, vėliau – Vertybinių popierių departamento vadovu. Rusų kilmės ekonomistas po dvejų metų įsigijo bankrutuojančio banko „Akademkhimbank“ akcijų, o per sukurtą „Convers Group“ grupę – kitų bankų kontrolinius paketus.
68,1 proc. „Snoro“ akcijų V. Antonovas nusipirko dar 2003 metais, po dvejų metų „Snoras“ įsigijo Latvijos banko „Krajbanka“ akcijų. V. Antonovas valdė ir keletą Ukrainos bei Panamos bankų. Abejotiną reputaciją turinčio verslininko nuosavybės dydį gaubia daugybė šešėlių.
Vis dėlto plečiamos įtakos zonos Rytų Europoje, rodos, nepavyko praplėsti dar labiau. Britams rusų kilmės verslininko veikla kėlė įtarimų. 2008 metais V. Antonovą labai papiktino Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų priežiūros institucijos sprendimas neleisti „Snorui“ steigti filialo Jungtinėje Karalystėje. Britai sprendimą motyvavo tuo, kad bankas priežiūros institucijai pateikė klaidingus ir neišsamius atsakymus.
Maža to, suabejota ir pačia V. Antonovo reputacija. Pastarasis aiškino, jog Didžioji Britanija „Snoro“ neįsileido todėl, kad jo savininkas – rusas. Jau tuomet kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės virė nuo kalbų, kad rusų kilmės bankininkas buvo įsipainiojęs į pinigų plovimo operacijas.
Vėliau pranešta, kad V. Antonovas traukiasi iš Rusijos – pardavė turėtas 40,04 proc. Rusijos banko „Investbank“ akcijų, atsistatydino iš banko valdybos. Jis liko „Convers Group“ prezidentu, Latvijos „Krajbanka“ bei „Snoro“ stebėtojų tarybos nariu. Dėl pastarųjų vardų V. Antonovas, tikėtina, ir bus teisiamas Lietuvoje.
FAKTAI: „Snoro“ istorija
V. Antonovui ir R. Baranauskai pareikšti įtarimai pasisavinus apie 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto.
TNS apklausos duomenimis, net 91 proc. respondentų mano, kad valstybė nepakankamai griežtai elgiasi su tais, kurie sužlugdė nacionalinės svarbos įmones.
Prokurorai yra apriboję įtariamųjų nuosavybės teises į 805 mln. litų vertės turtą.
