Šiemet žiema, jei užklupo ne netikėtai, tai gerokai anksčiau – šaltas ir žiemiškas gruodis sukėlė problemų gyventojams. Verslas, kad darbai nesustotų, gamtai ruošiasi dar spalį, bet kažkam žiema – puiki proga pasipelnyti.
Kartu su kalnais sniego, kurio nebepriima sąvartynai, atsirado niša smulkiajam verslui – internete gausu skelbimų, siūlančių sutvarkyti kiemus, nuvalyti stogus, bet kai kuriuose net nėra telefono numerio – visi pagalbininkai užimti. O ką veikia tie, kurie nesišvaisto kastuvais pusnyse ir džiaugiasi gruodžio sniegu?
Štai statybos įmonės „Construction partners“, teikiančios sniego valymo paslaugas ir pardavinėjančios smėlio bei druskos mišinį, direktorius Tomas Butkus pasakoja, kad keliomis pamainomis bendrovė dirba bene visą parą. Šiemet įmonė pardavė jau 20 tonų mišinio apledėjusiems takams barstyti, o praėjusiais metais – nė vieno kubinio metro, mat nebuvo sniego. Šį gruodį bendrovė jau nuvalė 50 tūkst. kvadratinių metrų sniego, kurio jau nebepriima sąvartynai. Taigi, veiklos apimtys kol kas yra bene 100 proc. didesnės nei praėjusią žiemą.
Verslas rūpinasi labiau
Pašnekovas pasakoja, kad gyventojai domisi teikiamomis paslaugomis, bet su verslu bendradarbiauti tenka dažniau. Druskos ir smėlio mišinys taip pat nepopuliarus – juo gyventojai domisi, bet neperka. Verslininkas svarsto, kad vieni takus barsto druska, kiti turi smėlio, o treti mišinį mažesniais kiekiais įsigyja prekybos centruose.
„Įmonės, matyt skaičiuoja pinigus, turi terminalus, aikšteles, į kurias negali atvežti ir iškrauti krovinių. Šioms įmonėms nukasti sniegą ypač svarbu, bet tvarka rūpi ir kitoms, kad darbas nestovėtų vietoje, – aiškina T. Butkus. – Įmonei sumokėti už teritorijos tvarkymą ne taip skausminga kaip žmogui, kuris uždirba, tarkime 2,5 ar 3 tūkst. litų, ir turi sumokėti 500 litų už sniego nukasimą. Kai 2 savaitėms prognozuoja pastovų sniegą, jiems atrodo, kad tai pinigų švaistymas. Žmonės kreipiasi įprastai tik iš bėdos, kai jau nebegali pravažiuoti. Štai sekmadienį skambino: nežinome, kaip rytoj išvažiuoti į darbą, 100 metrų kelio nepravažiuojama.“
Verslininkas pasakoja, kad žiemai ruoštis – planuoti kainodarą, pajėgumą – pradeda dar rugsėjį. Daugiausia laimi įmonės, paslaugomis ir kainomis besidominčios likus bent 2 mėnesiams iki žiemos.
„Stengiamės iš anksto sudaryti sutartis, nes iškritus sniegui visiems ima reikėti, bet kurie susitaria anksčiau, būna pirmesni, gudresni ir ramiau miega, nes kai reikia sniegą valyti visiems – dažniausiai viskas būna užimta“, – teigia „Construction partners“ vadovas.
Šaltis sukuria verslą
Kailių ir odos siuvimo salono „Roris“ gamybos direktorė Rima Pivorienė, sako, kad kailiniai tampa prieinami net mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems gyventojams: štai gerai išdirbto avikailio puskailinius galima įsigyti ir už 1000 litų.
„Nuo žiemos – yra ji ar ne, labai priklauso mūsų veikla. Praėję metai buvo gana normalūs, nors žiema atėjo truputį vėliau. Jei nėra šalčių, mums sekasi nekaip“, – aiškina ji.
Daugiau nei 50 proc. mažmenine prekyba užsiimančios įmonės gaminių siuvama pagal individualius užsakymus. R. Pivorienė sako, kad daugiausia parduodama avikailio kailinių, bet sezono įtaką jaučiantys siuvėjai darbo turi ir vasarą – siuva beveik audinio plonumo odos gaminius, persiuva klientų kailinius arba ruošiasi kitam sezonui. Ir dabar vos spėja siūti vienam užsakymui.
„Puskailinukai gali kainuoti ir 1, ir 2 tūkst. litų. Nesvarbu, kad kaina tokia nedidelė, – jie ne prasčiau atrodo. Galų gale, pasiūti vienodai kokybiškai – ar audinės už daugiau kaip 20 tūkst. litų, ar avikailis – siūti naudojamos tos pačios papildomos reikalingos medžiagos“, – aiškina ji.
Paklausta apie pigesnius kailinius turgavietėse, ji sako, kad kailinių kaina gali skirtis nežymiai, tačiau jei natūralaus karakulio kailiniai kainuoja 1000 litų ar 2000 litų, vadinasi, jie arba kartą nešioti ir persiūti, arba pagaminti iš atliekų, o keletą kartų pasipuošus tokiais kailiniais, juos teks taisyti.
„Žmonės sako: turguje audinės kailinius nusipirkome už 4 tūkst. litų, atvežti iš Graikijos. Bet jie net nesusiūti – suklijuotos atliekos. Taip, jos atrodo labai gražiai, bet grožis baigiasi tuo, kad prašo mūsų pagalbos. Kuo mes galime padėti, jei jie suklijuoti? Jeigu lieka gražių, didelių atraižėlių, patys siuvame kailinukus, jie būna kelissyk pigesni, – aiškina vadovė. – O dėl atliekų, kurias galima išmesti, pas mus kartą per metus atvažiuoja graikai ir nuperka, suklijuoja, vėliau tie patys kailiai atkeliauja į Lietuvą.“
Pasivažinėti haskių kinkiniu
Įmonės „Nuotykių akademija“ direktorė Jolanta Bliuj vardija žiemos pramogas, iš kurių uždirba: pasivažinėjimas šunų kinkiniu, eskimų žaidimai, poilsis gamtoje. Moteris tikina, kad atsiranda vis daugiau gyventojų, norinčių aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje, net ir žiemą. Populiariausia pramoga – pasivažinėjimas haskių kinkiniu, žmogui kainuojantis 70–100 litų.
„Žiemą – išskirtinė pramoga pasivažinėti šunų kinkiniu, nes ne visi siūlo žiemos pramogas. Mums skambina ir iš kitų sodybų, prašo suteikti šias paslaugas nuvykus pas juos“, – sako pašnekovė.
Verslininkė sako, kad pramoga pasivažinėti haskių kinkiniu – išskirtinė, bet kad 4 kinkiniai nubėgtų 18–20 kilometrų, šunis reikia pradėti ruošti dar rudenį.
J. Bliuj pasakoja, kad visas pramogas derina prie metų laiko, todėl sezonas verslui įtakos nedaro.
Slidinėja ir olimpiečiai
Žiemos pramogų komplekso Druskininkuose „Snow Arena“ komunikacijos vadovė Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė teigia, kad šiokiadieniais paslidinėti atvyksta 300–350 lankytojų, o savaitgalį jų skaičius išauga trigubai – iki 1 tūkst. žmonių per dieną.
„Praėjusiais metais žmonių srautas buvo didesnis gal vien dėl to, kad tai buvo naujiena, pirmasis sezonas, – svarsto ji. – Kai atšąla oras, klientų srautas padidėja.“
Pašnekovės teigimu, nors žiemos sporto centrai, veikiantys Ignalinoje ir Anykščiuose, atėjus žiemai taip pat priima daugiau lankytojų, „Snow Arena“ turi konkurencinį pranašumą.
„Iš lauko trasos atsiveria puikūs Druskininkų pušynų vaizdai, kuriais džiaugiasi mūsų lankytojai. Pas mus jie visada gali gauti karštos arbatos, pavalgyti sriubos ar kito karšto maisto, o kitoms Lietuvos lauko trasoms tai pasiūlyti gana sudėtinga, – aiškina ji. – Žmonėms patinka čiuožinėti lauke, bet viskas priklauso nuo oro sąlygų. Jei lauke yra 20 laipsnių šalčio arba purškia lietus, lauko trasa veikia, bet čiuožti vidaus trasa patogiau.“
Pasak vadovės, žiemą paslidinėti atvyksta mėgėjų šeimos, o vasarą Druskininkų komplekse žiemos olimpiadai ruošiasi profesionalūs sportininkai iš kelių valstybių.
Faktai: žiemos išlaidos
Vieną kartą išvalyti ir pabarstyti Vilniaus miestą kainuoja beveik 100 tūkst. litų. Vien sutvarkyti praėjusio sekmadienio pūgos padarinius, kai keliai buvo valomi po kelis kartus, kainavo beveik 500 tūkstančių litų.
Viena kelių valymo diena dirbant visu pajėgumu Kelių direkcijai atsieina maždaug 1 mln. litų.
