Asta Volkovaitė
Banko atstovų apklausoje dalyvavo daugiau kaip pusantro tūkstančio mažų ir vidutinių įmonių, iš kurių apie 150 veikia Šiaulių apskrityje. Antradienį apklausą Šiaulių arenoje pristatė banko vyriausiasis ekonomistas, prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ir banko mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveikis.
„Anksčiau pesimistiškai nusiteikusios įmonės papildė nuosaikių optimistų gretas“, – teigia V. Doveikis. Palyginti su su 2012 metais, kai įmonės teikė prognozes 2013-iesiems, beveik dešimtadaliu (9 proc.) sumažėjo pesimistiškai verslo perspektyvas vertinančių ir apyvartos mažėjimo besitikinčių įmonių.
Apyvartos augimo iš viso tikisi kas septinta (69 proc.) Šiaulių apskrities maža ir vidutinė įmonė.
Didesnė dalis Šiaulių apskrities mažų ir vidutinių įmonių (69 proc., 2012 metais – 60 proc.) tikisi, kad jų metinė apyvarta 2014 m. padidės iki 10 proc. Tokio augimo tikisi visos Lietuvos įmonės. Įmonių, kurios planuoja apyvartos mažėjimą, dalis per metus Šiaulių apskrityje sumažėjo iki 15 proc.
Šiaulių apskrityje – daugiausia planų investuoti
Didžiausią investicijų šuolį Šiaulių regione planuoja transporto ir logistikos bendrovės. „Per krizę ir iš karto po jos beveik neinvestuota į automobilių parko atnaujinimą“, – teigia V. Doveikis.
Apklausos duomenimis, trečdalis (35 proc.) Šiaulių apskrities įmonių investicijoms ketina skirti daugiau kaip 30 tūkst. eurų, šiek tiek daugiau negu dešimtadalis (13 proc.) – iki 30 tūkst. eurų.
Lietuvoje 2014 m. investicijas planuoja trečdalis (34 proc.) mažų ir vidutinių įmonių – tiek pat, kiek ir pernai, tačiau analizuojant tyrimo duomenis pagal apskritis matyti, kad Šiaulių apskrityje įmonės turi bene daugiausia investicinių planų – beveik kas antra maža ir vidutinė šio regiono įmonė (48 proc.).
Sąlygos algoms augti – kitąmet
Pastebima, kad atsigauna gyventojų perkamoji galia, todėl iš dalies gerėja ir verslo nuotaikos. Vidaus rinką pagrindine savo veiklos rinka Šiaulių apskrityje laiko aštuonios ir dešimties įmonių. Šiaulių apskrities įmonės įžvelgia mažiausiai eksporto plėtros galimybių – žengti į naujas rinkas arba plėstis esamose planų turi tik penktadalis (21 proc.) čia veikiančių mažų ir vidutinių įmonių.
„Regioninis verslas visada yra labiau orientuotas į vietinę rinką. Be to, eksporto patrauklumą mažina kaimynių šalių, pavyzdžiui, Rusijos ar Ukrainos, politinis ir ekonominis nestabilumas. Kita vertus, gerai, kai įmonės mato augančias perspektyvas vietinėje rinkoje“, – sako V. Doveikis.
Anot G. Nausėdos, patys darbuotojai šiemet didelio ekonominio atsigavimo dar nepajus. „Geros sąlygos atlyginimams augti numatomos 2015 metais“, – mini ji.
Naftos kainų nuosmukis
Kas penkta maža ir vidutinė Šiaulių apskrities įmonė šiemet planuoja pristatyti naujų produktų ar paslaugų, bet naujovių savo veikloje yra numatę tik 28 proc. Šiaulių regione veikiančių bendrovių.
Prognozuojama, kad įmonių planus artimiausioje ateityje turėtų pakoreguoti auganti vidaus konkurencija. Tai esą skatins įmones stiprinti savo pozicijas rinkoje, siūlant naujus produktus ar paslaugas.
Banko ekonomistai užsimena ir apie naftos kainų nuosmukį. Pagal prognozes, naftos kaina greitai turėtų kristi, tačiau ne tiek, kad tai pajustų žmonių piniginės. Sausio 20-ąją nafta kainavo 94,37 JAV dolerio už barelį, t. y. gerokai mažiau nei tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Į susitikimą atvykę verslininkai banko atstovams pažėrė nemažai klausimų. Smulkaus ir vidutinio verslo atstovams labiausiai rūpėjo, kaip pritraukti darbuotojus ir didintų jų našumą, bei ilgalaikės prognozės, deja, tokių banko atstovai nelinkę rengti.
„Tiems, kurie nori ilgalaikių prognozių siūlau užsukti pas Palmirą“, – šmaikštavo G. Nausėda. Jo žodžiais, prognozuojant mažesniam laikotarpiui, prognozės būna tikslesnės. Į klausimą, ar dar įmanoma pagerinti našumą, buvo atsakyta neigiamai. „Ribotos galimybės žmogui dirbti intensyviau“, – mano A. Nausėda.
