Kovą turintis startuoti bandomasis projektas – centralizuotas informacinių technologijų ir kanceliarijos prekių pirkimas viešosioms įstaigoms – smulkiuosius verslininkus privertė sunerimti. Verslininkų teigimu, ši racionalizacija bus žalinga šalies ekonomikai, mat laimėjus konkursą keliems didiesiems rinkos dalyviams, likusieji bus pasmerkti žlugti, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Jau aptariamos galimos protesto formos. Ūkio ministerija taip pat teigia nepritarianti pernelyg plačiai užsimojusiai Finansų ministerijai.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), įpareigota įgyvendinti bandomąjį centralizuotą viešųjų pirkimų projektą, žada iki kovo pabaigos parengti pirkimo dokumentus IT ir kanceliarijos prekėms įsigyti.
„Remiantis kitų ES šalių praktika, bandomajam projektui pasirinktos šios prekės, nes jos yra standartizuotos, nereikalauja unikalių specifinių dalykų, tačiau tai nereiškia, kad visoms institucijoms bus siūloma viena prekė – bus atrinktas tam tikras asortimentas, perkančioji organizacija pagal savo poreikius galės rinktis. Jei bandomasis projektas pasiteisins, vėliau konkursai bus skelbiami ir kitoms prekėms įsigyti“, – dienraščiui sakė Jurgita Kuklierienė, CPVA Pirkimų sprendimų skyriaus viršininkė.
Bandomuoju laikotarpiu sudarytos sutartys su tiekėjais bus tikros ir galios sutartyje numatytą laikotarpį. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sutartys gali galioti iki 4 m., tačiau kuriam terminui jos bus sudaromos konkrečiu atveju, dar svarstoma.
Jau kelias savaites mėginama nustatyti viešųjų įstaigų poreikius, apie savo poreikius CPVA informuoja įvairios viešosios įstaigos iš visos Lietuvos: ministerijos, jų reguliavimo sričiai priskirtos institucijos, savivaldybės, mokyklos, teismai ir daugelis kitų.
J. Kuklierienė tikino, kad galimybės dalyvauti konkurse nebus užkirstos jokiems rinkos dalyviams, nes preliminarioje sutartyje nebus nurodyti kiekiai, preliminari sutartis sudaroma dėl galimybės tiekti prekes.
„Šiuos konkursus tikrai laimės ne viena įmonė, pagal įstatymą, jei sutartis pasirašoma ne su vienu tiekėju, jų turi būti ne mažiau nei trys, todėl sutartis gali būti pasirašyta su neribotu skaičiumi tiekėjų. Latvijos patirtis rodo, kad sutartys pasirašomos su 7–10 tiekėjų. Nagrinėjame įvairią užsienio patirtį, schemas, kaip centralizuotuose pirkimuose gali dalyvauti smulkios ir regioninės įmonės. Tikrai sąmoningai nenumatysime jokių kriterijų, kurie ribotų smulkiojo verslo galimybes“, – sakė J. Kuklierienė.
Kanceliarinių prekių pardavėjai vienu balsu teigia, kad sprendimas centralizuoti viešuosius pirkimus bus žalingas šalies ekonomikai, nes sužlugdys smulkias ir vidutines šio sektoriaus įmones, viešojo sektoriaus lėšų neteks regionai. Jie ragina atlikti potencialų poveikio Lietuvos ekonomikai ir konkrečiai rinkai studijas ir nedelsiant atšaukti šį nutarimą.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje biuro įrangos tiekimu užsiima daugiau nei 1000 įmonių. Skaičiuojama, kad apie 40–50 proc. jų pajamų sudaro pardavimai viešojo sektoriaus įmonėms. Viešojo sektoriaus užsakymai patys stabiliausi, todėl smulkioms įmonėms labai svarbūs.
„Išgyvenome didžiųjų prekybos centrų invaziją, tačiau pažiūrėkite, kiek liko mažų maisto produktų parduotuvių. Po tokio konkurso, jei sutartys galios 4 m., rinkoje nerasite smulkių kanceliarijos prekių parduotuvių ir negalėsite pirkti jokių originalesnių prekių, jos bankrutuos. Akcentuojama, kad centralizuodami pirkimus sutaupys, tačiau neįvertinama, kokia žala bus padaryta ekonomikai uždarius daugybę įmonių ir padidinus bedarbių armiją, juk nebus mokami mokesčiai „Sodrai“, pajamų ir pelno mokesčiai. Žinoma, tai didintų emigraciją. Matome didžiulę problemą“, – piktinosi Vitoldas Kochanovskis, UAB „Dolovija“ direktorius.
Verslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu kanceliarijos prekės dažniausiai perkamos pagal įprastinę komercinę praktiką, o ne organizuojant viešuosius pirkimus.
Trečiadienį Kaune susirinkę regioninių verslo organizacijų atstovai svarstė, ko imtis, kad naujoji tvarka negalėtų funkcionuoti.
Kalbėta apie tai, kad naujoji tvarka griozdiška, todėl realiai sunkiai įgyvendinama. Kaip priimtina protesto forma minėta galimybė užversti viešuosius pirkimus vykdysiančią įstaigą reikalavimais patikslinti kiekvieno pirkimo sąlygas ir taip bandyti paralyžiuoti jos veiklą, nes į kiekvieną tokį paklausimą privalu atsakyti, rašo „Verslo žinios“.
„EK pasiūlė šią tvarką, kad viešieji pirkimai būtų atliekami skaidriau, - sakė Dalia Matukienė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė. – Ten niekas net nepagalvojo, kad Lietuvoje ja bus siekiama pasinaudoti visai kitais tikslais – norint sutelkti viešuosius pirkimus kelių verslo gigantų rankose.“
