Mūsų šalies sveikatos specialistai stojasi piestu prieš maisto išnešiotojus pajūrio kurortuose, tačiau verslininkai tikina negalintys gauti leidimų dirbti legaliai, nes keliami reikalavimai – neįgyvendinami.
Vasarą daugybė lietuvių atostogas ir savaitgalius praleidžia mūsų pajūrio paplūdimiuose. Čia kaitindamiesi prieš saulutę tik ir girdime be perstojo aplink šmirinėjančių jaunuolių viliojančius pasiūlymus: „Karšti labai skanūs čeburekai, šaltas alus, kepta duona!“ Neretas išalkęs poilsiautojas neatsispiria maisto išnešiotojų pagundoms. Nebūtų nieko blogo, jei prekeiviai galėtų garantuoti, kad suvalgius čebureką sveikata nepablogės. Tačiau tai neįmanoma – jau gerą dešimtmetį jie maistą išnešioja nelegaliai.
Gresia sunkios ligos
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojos Dalijos Stasiuvienės teigimu, iš gatvės, paplūdimio prekeivių pirkti gatavų maisto produktų, ypač čeburekų, pyragaičių su mėsa ar kremu, nederėtų, nes yra labai didelė galimybė susirgti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis. Dažniausia susirgimų priežastis – mikroorganizmais užteršti maisto produktai. Jais apsinuodijama nesilaikant elementarių maisto saugos reikalavimų, neteisingai ruošiant ir laikant maisto produktus. O juk iš ko „paplūdimio čeburekai“ buvo gaminami, kaip laikomi, kol atsidūrė maisto išnešiotojų rankose, nei sužinoti, nei patikrinti neįmanoma. Anot D.Stasiuvienės, kasmet vien Klaipėdos apskrityje žarnyno užkrečiamosiomis ligomis perserga apie 2,5 tūkst. žmonių. Dažniausiai vasarą tokių susirgimų fi ksuojama dvigubai daugiau nei kitu metų laiku. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiosios gydytojos higienistės Ritos Sadūnaitės teigimu, suvalgius iš paplūdimio prekeivių įsigytų maisto gaminių gali atsitikti taip, kad vartotojas tiesiog „nusipirks“ sugadintą sveikatą, o už tai niekas neatsakys, nes pardavėjas dirba nelegaliai. „Jeigu produktas netinkamomis sąlygomis pagamintas, parduodamas ar laikomas, mikrobinė tarša gali padidėti šimtus kartų. Tad suvalgius tą čebureką gali įvykti baisiausi ir skausmingiausi žarnyno infekcijų protrūkiai. Žmogui susilpnėja imunitetas, labai pakyla temperatūra, prarandamas darbingumas, tenka gydytis labai brangiais vaistais, taigi vartotojas, pirkdamas nelegalaus prekeivio parduodamą gaminį, rizikuoja ir materialiai, ir sveikata“, – pabrėžė higienistė.
Baudos negąsdina
Kad taip nenutiktų, Palangos paplūdimiuose dirba ir „čeburekininkus“ gaudo policija. Anot Palangos miesto policijos komisariato Prevencijos poskyrio vadovo Rimo Pociaus, nelegalūs pajūrio prekeiviai kurorte yra mažų mažiausiai dešimtmečio bėda. Kiekvieną sezoną policija sučiumpa ir nubaudžia bent pusantro šimto prekiautojų. Be abejo, prekeivių įkliūtų dar daugiau, bet Palangos policija dėl pareigūnų stygiaus į reidus paplūdimiuose gali išsiruošti vos vieną ar du kartus per savaitę. Kaip VL pasakojo R.Pocius, ne paslaptis, kad išnešiojamoji prekyba pajūryje turi tam tikrą schemą. Didžiausią pelną pasiima ir versliuką organizuoja vietos gyventojai, o čeburekus išnešioja iš įvairiausių šalies kampelių sugužėjęs dažniausiai mokyklinio amžiaus jaunimas. „Jei oras gražus ir poilsiautojų nestinga, „čeburekininkų“ uždarbis gali siekti net iki kelių šimtų litų per dieną. Tad reikia sutikti, kad baudos už prekybos taisyk lių pažeidimus, prekiaujant čeburekais, cepelinais ar kepta duona, jų negali išgąsdinti ir atgrasyti nuo veiklos, nes siekia vos 20–100 Lt. Kita vertus, jei pardavinėjamos licencijuotos prekės, pavyzdžiui, alus, už tai skiriamos baudos nuo 1 000 iki 3 000 Lt. Visgi net tokios sankcijos nepaveikia, nes paplūdimio prekeivių nemažėja“, – pripažino pareigūnas. Sučiupę nelegalų prekeivį policininkai paima jo produkciją ir atiduoda į VMVT, iš ten nelegalūs čeburekai keliauja tiesiai į gyvūnų prieglaudą Klaipėdoje, kur tampa šuniukų pietumis. R.Pocius sako, jog atiminėti iš „čeburekininkų“ jų darbo įrankius (termosus) nėra prasmės: „Kur mes juos sandėliuosime? Be to, tai beprasmiška, nes termosai kainuoja nuo 30 iki 60 Lt, tad maisto išnešiotojai apsisukę vėl įsigis kitus.“ Pareigūnas pasakojo, kad poilsiautojų reakcija į maisto išnešiotojus gana įvairi: „Vieni jais labai piktinasi, dažnai reiškia pretenzijas, kad „čeburekininkai“ trukdo ilsėtis nuolat vaikščiodami per kopas ir laipiodami per kojas atostogaujantiems. Kiti, atvirkščiai, patenkinti, kad gali pavalgyti vietoje, aiškina: norėsime pirksime, norėsime – ne, ir priekaištauja, ko čia ta policija apskritai kišasi“, – kalbėjo R.Pocius ir pridūrė, jog teisiniu požiūriu blogai, kad prekeiviai pažeidinėja įstatymą, tačiau gerai, kad nepilnamečiai apskritai dirba, o ne užsiiminėja tokiais dalykais, kurie dabar populiarūs tarp jaunimo.
Sąlygų puokštė
Matydama, kad situacija nesikeičia metų metus, šiemet Palangos miesto savivaldybė apsisprendė leisti legalizuoti išnešiojamąją prekybą paplūdimiuose. Metiniam leidimui įsigyti reikia vos 200 Lt ir norinčiųjų jį gauti netrūksta, tačiau, kaip VL sakė savivaldybės Verslo ir turto skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė, nė vienas interesantas iki šiol jo taip ir negavo. „Pageidaujantieji pirmiausia turi iš VMVT gauti maisto tvarkymo pažymėjimą, bet nuėję į tarnybą pas mus nebegrįžta ir toliau prekiauja nelegaliai. Mano žiniomis, VMVT iškėlusi tokias sąlygas, kurių negali įgyvendinti joks verslininkas“, – kalbėjo Z.Strikaitienė. Palangos miesto VMVT viršininkas Arūnas Elijošius teigia, kad reikalavimai, norint gauti leidimą, yra moksliškai pagrįsti, tokius nustatė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas: „Maistą, kuris turi būti patiekiamas karštas, prekiautojai privalo laikyti termokrepšiuose ne žemesnėje nei +68 laipsnių C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 4 val. Šalčio reikalaujantiems produktams reikalingi šaltkrepšiai, užtikrinantys nuo 0 iki +6 laipsnių temperatūros palaikymą. Be to, visi patiekalai turi būti tiekiami į rinką tik supakuoti į vienkartinę, hermetišką pakuotę su ženklinimu. O pats prekiautojas privalo turėti identifi kavimo kortelę, pasitikrinti sveikatą, išklausyti privalomus higienos įgūdžių mokymo kursus ir turėti visus maisto produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus“, – vardijo A.Elijošius. Anot jo, yra Europos Sąjungos reglamentai, kurie reikalauja, kad produktas vartotojui būtų paduotas saugus, kokybiškas, o kad tai verslininkai pasiektų, reikalingos pastangos. „Negali būti vykdoma tokia veikla, kuri neatitinka keliamų reikalavimų. Jei verslininkas daro atsiprašant „chaltūrą“ – nešiojasi konteinerius, deda ant smėlio, atidaro dangtį, čiupinėja pinigus, paskui paduoda čebureką – joks inspektorius neišduos licencijos! Juk tokio maisto suvalgęs žmogus gali susirgti salmonelioze, o tada mes liksime kalti, kad išdavėme leidimus?! Tiek laiko praėjo, bet maisto tvarkymo kultūra nepagerėjo“, – piktinosi Palangos VMVT viršininkas.
Teoriškai įmanoma, praktiškai – ne
Viskas būtų neblogai, jei verslininkai sugebėtų visas VMVT sąlygas įvykdyti. Tačiau, regis, tai neįmanoma. Štai čeburekų kepyklą ne pirmus metus Palangoje turintis Linas (vardas pakeistas) situaciją VL apibūdino tiesiai šviesiai: „Siuntinėja „nuo Danieliaus pas Lemaną“. Nueinu į savivaldybę ir sakau, perku 20 leidimų iš karto, tik parduokite. Jie neprieštarauja, tik liepia susitvarkyti dokumentus VMVT, o čia mano žygis ir pasibaigia. Iš kur man gauti termokrepšį, kuris palaikytų +68 laipsnių temperatūrą? Lietuvoje tokių nėra! Kiek domėjausi internete, už milžiniškus pinigus jų galima įsigyti tik Ispanijoje, be to, jie tokio svorio, kad nebus įmanoma panešti. VMVT atsako „ne mūsų rūpestis“. Kita vertus, kiekvienas išnešiotojas verslo patentą turi imti savo vardu. Man neleidžiama pačiam sutvarkyti dokumentų. Tuomet ir susideda milžiniškos išlaidos: „Sodros“ mokestis, patentas, leidimas, sveikatos draudimas, komunaliniai mokesčiai ir t. t. Iš viso susidaro daugiau kaip 800 Lt sumelė vienam žmogui!“ – skaičiavo verslininkas. Anot Lino, kuriamą sistemą galima pavadinti „leidžia, bet draudžia“: „Tuo įsitikinau po pastarojo apsilankymo VMVT. Paaiškėjo, kad netgi jei sugebėčiau įgyvendinti visas keliamas sąlygas, vis tiek man išnešioti čeburekų neleistų. Neva išnešiojant pats maisto pateikimas pirkėjui išlieka nesaugus. Siūlo vežioti maistą dviračiais arba statyti palapines su grindimis. Tai kaip tuomet – galima ar negalima išnešioti tą maistą?! A.Elijošius man tiesiai pasakė: „tik per mano lavoną“. Jau galiu prognozuoti, kaip viskas pasisuks: nenustebsiu, jei po kelių savaičių turės tą leidimą Palangos VMVT viršininkui „palankūs“ žmonės ir sukurs monopoliją. O mes, konkurentai, dabar minantys kelius, taip ir liksime išsižioję stebėtis, kaip jiems tai pavyko. Tiesą sakant, aš to net laukiu, nes tuomet bent turėsiu už ko „užsikabinti“ ir pabaksnoti pirštu, o dabar jau svyra rankos“, – atvirai rėžė kepyklos savininkas.
Virginija Mačėnaitė
