Apie paramą smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje kalbama nuolat. Ypač prieš naujus valdžios rinkimus imama deklaruoti, kad šiam verslininkų sluoksniui reikia teikti prioritetą. Mat nuo jo klestėjimo priklauso, ar mūsų šalyje plėsis ir įsitvirtins vidurinioji klasė – kiekvienos valstybės gerovės ir klestėjimo matas.
Bet pasiturinčių žmonių sluoksnis pas mus nedidėja. Vis daugiau tautiečių vos suduria galą su galu ir imtis savojo verslo nėra linkę. Tad ko vertos šnekos apie paramą verslininkams?
Ar sunku pradėti savo verslą, ar realiai yra pasinaudoję kokiomis nors verslininkams taikomomis lengvatomis, pasiteiravome kelių verslininkų kupiškėnų.
Prioritetas šeimos verslui
Individualios įmonės savininkas Raimondas Baltrūnas, užsiimantis sodo ir daržo technikos bei kanceliarinių prekių, žaislų, siūlų ir pan. prekyba, sakė, jei reikėtų, kurtų savo verslą iš naujo. Tačiau tik savo lėšomis ir turėdamas, kaip šiuo metu, savo patalpas. Jei verslo pradžiai reikėtų banko paskolos, nuomotis patalpas – ilgai neišsilaikytų. „Mažoms įmonėms reikėtų mažinti mokesčius. Kuo toliau, tuo labiau jie mus smaugia. Ypač sunku tapo pastaruoju metu.
Daug žmonių išvyksta iš Kupiškio, mažėja vartojimas. Nepatikliai žiūriu į paskolas verslui. Nesvarbu, kad jas imant verslininkams pasiūloma kai kurių lengvatų. Juk skolintus pinigus vis tiek privalėsi grąžinti. Kai tokia nestabili ekonominė padėtis šalyje, negali tvirtai numatyti, ar sugebėsi pakelti tuos finansinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, jei pradedančiajam verslininkui būtų suteikiama vienkartinė tam tikra negrąžinama paskola, tai būtų jau reali paspirtis.
Darbuotojų ieškoti per darbo biržą man neteko. Esam šeimos įmonė. Kitų žmonių samdyti nereikia. Tai irgi didelis pliusas“, – dalijosi savo nuomone verslininkas.
Vienodų sąlygų įkaitai
Kirpykloje Gedimino g. dirbanti Eugenija Gudienė sakė, kad šiuo metu pradėti savo verslą būtų sunku. Ji turi daugiau nei keturiasdešimties metų kirpėjos stažą, o individualiai dirba apie dvidešimt metų. Savo verslą pradėjo nesiskolindama jam pinigų. Buvo lengviau, kai Kupiškyje ir visame mūsų rajone gyveno daugiau žmonių. Dabar klientų srautas labai sumažėjęs. Provincijoje ir didmiestyje verslo sąlygos nėra vienodos. „Paslaugos įkainių kelti negali, nes visai žmonių nebesulauksi. Džiaugiamės studentais, kurie parvykę į gimtinę užsuka pas mus pigiau nei didmiestyje apsikirpti“, – sakė kirpėja.
„Tačiau darbo priemones iš tiekėjų perkame tokiomis pat kainomis kaip ir Vilniaus, Kauno kirpėjai. Investicijų ne kartą pareikalavo ir higienos normų griežtinimas grožio paslaugoms. Nėra lengva darbuotis ir turint savas patalpas. Daug lėšų reikia joms išlaikyti, ypač žiemą. O kur dar išlaidos verslo liudijimui ir kitiems mokesčiams. Esant tokiai situacijai, net baisu būtų galvoti apie banko paskolas. Kaip atiduosi? Gal jaunesni nebijo rizikuoti ir kitaip mąsto?“ – dalijosi darbo patirtimi pašnekovė.
Skolinkis, kai turi milijoną
Miško ruošos darbais, konsultavimu užsiimančios UAB „Regsa“ vadovas Bronius Lapienis teigė, kad turint gerą idėją ir nors kiek savo pinigų, žmogus jau galėtų pradėti verslą. „Pavyzdžiui, skolintis iš banko kokį 0,5 mln. litų būtų galima, jei pats turi savo 1 mln. litų. Pradėti verslą nuo nulio šiuo metu nematau jokių perspektyvų. Rimtas verslininkas bent dvidešimčiai metų į priekį turėtų numatyti, kokia linkme vystysis jo verslas. Kaip tai padaryti, kai Lietuvoje nepalanki, nuolat besikeičianti mokesčių sistema, kritęs pasitikėjimas bankais. Daug įmonių žlunga neapskaičiavusios savo galimybių, įklimpusios į bankinių skolų liūną.
„Tačiau nors ir menkiausia parama, ypač verslo pradžioje, yra naudinga“, – sakė verslininkas. B. Lapienis plėtoti verslui visgi buvo paėmęs paskolą ir pasinaudojęs Savivaldybės parama, kai joje egzistavo Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas, kurio lėšomis iš dalies buvo padengiamos verslininkų bankinių kreditų palūkanos. Jam teko ir per darbo biržą įdarbinti žmones. Tik jos pasiūlytais darbininkais nusivylęs. „Man reikėjo pjūklininkų, staklininkų.
Tokios kvalifikacijos darbininkų buvo sunku rasti. Nedaug buvusių bedarbių pritapo įmonėje ir sėkmingai įsitvirtino. Dažniausiai tariami bedarbiai prašydavo atmesti jų kandidatūras kaip netinkamas, nes miške siūlomas darbas už 1 000 Lt jiems visiškai nepriimtinas. Tad dažniausiai darbininkų ieškodavau per pažįstamus, skelbimus“, – pasakojo verslininkas.
