Tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas parengė „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius, „valstiečiai“ Dainius Kepenis, Robertas Šarknickas ir Algimantas Kirkutis bei konservatorius Sergejus Jovaiša.
Anot pataisų rengėjų, teigiamą lengvatos įtaką labiausiai pajus mažai uždirbantieji, ji skatins augalininkystės plėtrą bei sumažins Lietuvos ūkininkų patiriamus milijoninius nuostolius dėl įvairių gamtos stichijų.
Nurodoma, kad 2017 metais Lietuvos ūkininkai dėl liūčių patyrė apie 40 mln. eurų nuostolių, o tuometiniais Žemės ūkio rūmų duomenimis, grūdų augintojai galėjo patirti iki 125,2 mln. eurų, o daržovių – iki 55,2 mln. eurų nuostolių.
„Didžioji dalis ūkininkų nėra apsidraudę nuo ilgalaikių liūčių ar kitų nenumatytų gamtos stichijų, nes draudimo bendrovės neteikia tokių paslaugų“, – tvirtina pataisų rengėjai.
Jų teigimu, pataisoms įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės.
V. Kamblevičius pernai spalį jau buvo užregistravęs siūlymą iki 2020-ųjų pabaigos šiems produktams taikyti 5 proc. PVM. Europos teisės departamentas tuomet nurodė, kad jis pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą ir iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje, nes diskriminuoja kitų Europos Sąjungos valstybių gamintojų prekes.
Siūlymų lengvatinį PVM tarifą taikyti maisto produktams buvo ir daugiau. Pernai vasarą mažinti PVM pagrindiniams maisto produktams – duonai, pieno produktams daržovėms – siūlė socialdemokratai, tačiau premjeras Saulius Skvernelis tuomet pareiškė, kad gyventojams kainos nesumažėtų.
2017 metų sausį Vyriausybė posėdyje atmetė siūlymus nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM mėsai, žuviai bei kitiems būtiniausiems maisto produktams – tuomet Finansų ministerija skaičiavo, kad dėl sumažinto tarifo biudžetas netektų 135 mln. eurų pajamų.
Lengvatinis 9 proc. PVM dabar yra taikomas keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui, o 5 proc. tarifas – vaistams.
Standartinis PVM tarifas Lietuvoje siekia 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.
