Prašymas nepadėjo
„Su SMS įėjimas NEMOKAMAS“, „Su šia SMS nemokamas įėjimas 1 asmeniui iki vidurnakčio + SHOTAS bare“ – tokias ir panašias žinutes tv3.lt skaitytoja Monika (red. past. vardas pakeistas) nuo naktinio klubo „Mojo Lounge Vilnius“ gauna dar nuo rugsėjo.
„Noriu pažymėti, kad net nesu gyvenime buvusi šiame klube. Ir pati savo telefono numerio jiems tikrai nedaviau. Kai tik gavau pirmąją žinutę, parašiau elektroninį laišką šiam klubui, bet niekas į jį nesureagavo.
Vėliau jiems atsakiau į vieną iš žinučių, prašydama nustoti siųsti reklamą, tačiau tai nepadėjo, nes gavau dar vieną reklamą“, – apie nesibaigiantį trumpųjų žinučių srautą pasakojo mergina.
Galiausiai, neapsikentusi naktinio klubo savivalės, lapkričio pradžioje Monika kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kurios galutinio verdikto pašnekovė šiuo metu dar laukia.
Kaip tv3.lt priminė inspekcijos teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tiesioginės rinkodaros pranešimai gali būti siunčiamas tik gavus žmogaus išankstinį sutikimą.
„Negalima žmonėms ar organizacijoms taip pat siųsti elektroninio laiško ar SMS žinutės, kuria prašysite sutikimo, nes jau ir toks kreipimasis yra laikomas tiesiogine rinkodara. Be to, atsitiktinai sugeneruoti telefono numeriai taip pat yra laikomi asmens duomenimis. Todėl ir šiuo atveju skambinimas ar žinutės siuntimas galimas tik turint asmens sutikimą“, – aiškino R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Baudų dydis gąsdina
Tačiau, panašu, kad naktinis klubas įstatymus galėjo pažeisti ne tik siųsdamas nepageidaujamas žinutes, bet ir nesuteikdamas galimybės lengvai jų atsisakyti.
„Ieškojau jų puslapyje reklamos atsisakymo funkcijos. Tokios galimybės ten nėra“, – skundėsi naktinio klubo savivalės auka tapusi Monika.
Anot duomenų apsaugos inspekcijos atstovės, įmonės privalo sudaryti aiškią, nemokamą ir lengvai įgyvendinamą galimybę bet kada atšaukt duotą sutikimą naudoti duomenis reklamos tikslais.
„2018 m. jau esame gavę 767 skundus. 156 iš jų buvo dėl tiesioginės rinkodaros. Tai bene populiariausi asmenų teikiami skundai dėl galimo asmens duomenų apsaugos ir privatumo pažeidimo Lietuvoje. Daugiausia skundų dėl tiesioginės rinkodaros gaunama dėl privataus sektoriaus veiksmų“, – pažymėjo R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Pasak specialistės, už tai, kad reklamomis žmonės yra bombarduojami be jų sutikimo, įmonėms gali grėsti ir nemenkos baudos. Pastarųjų dydis gali siekti iki 2–4 proc. dydžio ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 – 20 milijonų eurų. Be to, inspekcija tokiais atvejais gali pareikalauti sustabdyti arba nutraukti duomenų tvarkymą.
Ir nors gegužės pabaigoje įsigaliojęs bendrasis duomenų apsaugos reglamentas baudas už netinkamą asmens duomenų naudojimą iš tiesų smarkiai išaugino, kol kas mūsų šalies verslininkai jų pavyko išvengti.
Paklausta, kaip turėti elgtis žmogus, kurį be paliovos persekioja reklaminiai SMS pranešimai, R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė patarė pirmiausiai bandyti susitarti gražiuoju su tai darančia bendrove. Jeigu to padaryti nepavyksta, tuomet žmonės raginami kreiptis į duomenų apsaugos inspekciją su skundu.
Su paties naktinio klubo "Mojo Lounge Vilnius" atstovais tv3.lt susisiekti nepavyko.
