Jie ne tik apsiperka mūsų prekybos centruose ir pramogauja lietuviškose arenose. Jau kuris laikas Baltarusijos ir Rusijos piliečiai domisi ir nekilnojamuoju lietuvių turtu. Vieni – dėl lengvesnių sąlygų vizai gauti, kiti – dėl investicijų.
Šiuo metu sostinės objektais labiausiai domisi Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos klientai, pasakoja agentūros „Vilniaus turtas“ nekilnojamojo turto užsienio ekspertas Olegas Markovas.
„Susidomėjimas šiek tiek mažesnis nei 2010-aisiais, kai buvo didelis pirkėjų iš šių šalių antplūdis, – teigia jis. – Tačiau dabar juos investiciniu aspektu labiausiai domina privatūs objektai sostinės Antakalnio, centro ir senamiesčio rajonuose, nes jų vertė yra ilgalaikė.“
Pasak nekilnojamojo turto eksperto, didesnius šių šalių pirkėjų srautus garantuotų lankstesnė vizų politika ir kaip pavyzdį mini Latviją.
„Yra tokių, kurie būstą įsigyja kuo pigesnį arba ieško dalinės nuosavybės galimybių, nes nori gauti leidimą gyventi mūsų šalyje, – sako O. Markovas. – Kai kuriems nepriimtina, pavyzdžiui, Baltarusijos vidaus politika ir taip jie nori išvežti savo pinigus iš šalies investuodami užsienyje.“
Vieni keičia kitus
Rusai ir baltarusiai sunkmečiu pakeitė anksčiau Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje investavusius britus, ispanus ir vokiečius, teigė savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinamas agentūros „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras.
„Dažniausiai įsigyjamas laisvalaikio būstas pajūryje arba Druskininkuose, taip pat juos domina investicijos į nekilnojamąjį turtą sostinės centre arba senamiestyje. Pavyzdžiui, rusams labai patinka Vilnius, todėl jei jie turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, mielai įsigyja pas mus butus ir Lietuvoje praleidžia nemažą dalį laiko“, – pasakoja nekilnojamojo turto ekspertas.
Jis teigia, kad daugumos Rusijos ir Baltarusijos piliečių ne laisvalaikiui įsigyjamų būstų paprastai būna skirti nuomai, jie taip pat žvalgosi į nedidelės vertės komercinius objektus.
„Paprastai tokių objektų metinė grąža nėra stebuklinga: privataus – 4–5 proc., komercinio – 7–8 proc. per metus. Tačiau tokie objektai įsigyjami tikintis, kad jų kaina ateityje augs“, – aiškina R. Pleteras.
Jis pritaria, kad jei Lietuva galėtų pasiūlyti tokių lengvatų vizų atžvilgiu kaip Latvija, taip pat pagausėtų Rusijos ir Baltarusijos nekilnojamojo turto pirkėjų.
„Visuomet kuo mažiau galvos skausmo ir lengvesnė tvarka, tuo patrauklesnė šalis“, – sako R. Pleteras.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 18(80), gegužės 14-20 d.), rubrikoje „Diskutuokime“.
