Atlyginimų skirtumai per dideli
Sveikatos apsaugos ministrę R. Šalaševičiūtę nustebino reakcija viešojoje erdvėje į jos pasisakymą dėl neadekvataus slaugytojų atlyginimų skirtumo. Valstybinės ligonių kasos atliktas tyrimas parodė, kad slaugytojų atlyginimų skirtumai akivaizdūs lyginant ne tik to paties lygio gydymo įstaigas skirtinguose miestuose, bet ir ligoninės ar poliklinikos viduje.
„Slaugos ligoninėje Pagėgiuose slaugytoja uždirba beveik perpus mažiau nei tokioje pat ligoninėje Kaune, Panemunėje, – duomenis vardija ministrė R. Šalaševičiūtė. – Anykščių ligoninės slaugytojų atlyginimai didesni nei Pakruojo daugiau kaip 200 eurų, panašus santykis tarp Vilniaus rajono centrinės (2462 litai) ir Kauno Dainavos (1429 litai) poliklinikose dirbančių slaugytojų algų. Ar tikrai turėtų taip būti? Juk už paslaugas tiek pat mokama ir Vilniaus rajone, ir Kaune. Jau nekalbu apie tai, kad didžioji dalis slaugytojų gauna atlyginimą, tik vos vos didesnį už minimumą, o yra atsakingos už žmonių sveikatą ir gyvybę.“
Duomenys apie sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį bus analizuojami ir skelbiami viešai kas ketvirtį. Ministrės teigimu, viešumas gali padėti įtikinti gydymo įstaigų vadovus, kad tokiai svarbiai sveikatos priežiūros sistemos grandžiai negali būti rodoma nepagarba vos už minimalų didesniais atlyginimais. 2014 metų lapkritį ministrės įsakymu Nr. V-1228 patvirtinti rekomendacinio pobūdžio Darbo užmokesčio nustatymo kriterijai gydymo įstaigoms. Nors Sveikatos apsaugos ministerija nenustato įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio, ministrė R. Šalaševičiūtė tikisi, kad pavyks rasti bendrą kalbą su vadovais. Juolab kad ekonominės prielaidos didinti slaugytojų atlyginimus yra.
„Praėjusių metų pabaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo skirti papildomi 100 mln. litų smarkiai pagerino gydymo įstaigų finansinę padėtį, – primena ministrė. – Šiais metais gydymo įstaigoms teks dar 71 mln. eurų, o balo vertė nuo sausio 1 dienos atkuriama net iki 0,99 euro. Manyčiau, kad bent dalis šių lėšų galėtų būti skiriama slaugytojų darbo užmokesčiui didinti.“
2015-ųjų PSDF biudžetas, palyginti su 2014 metų, didėja 100,0 mln. eurų (345,4 mln. litų), arba 7,8 procento. Didžiąją dalį šių lėšų (978,5 mln. eurų, arba 3378,5 mln. litų) numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, t. y. apie 71 mln. eurų daugiau, nei numatyta 2014 metų PSDF biudžete.
Slaugytojos – svarbi sveikatos sistemos grandis
2013 metais Valstybės kontrolė buvo konstatavusi, kad šeimos gydytojai net 22 proc. laiko sugaišta funkcijoms, kurioms atlikti nebūtina gydytojo kvalifikacija. Kitaip tariant, gydytojai gaišta laiką tam, ką galėtų ir turėtų atlikti slaugytojos ar kitas personalas. Turint daugiau slaugytojų, būtų galima gerokai sumažinti pacientų eiles prie gydytojų kabinetų, ypač kaimo vietovėse.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje slaugytojų, skaičiuojant 10 000 gyventojų, yra daug mažiau nei ES šalių vidurkis. Lietuvoje šis skaičius yra 76,7, o ES šalių vidurkis – 82,3 slaugytojos 10 000 gyventojų. Duomenys rodo, kad ir toliau didėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo, nes slaugytojos renkasi geriau mokamą darbą miestuose. Jeigu nepasikeis gydymo įstaigų vadovų požiūris į slaugytojų darbo užmokestį, situaciją dar pabloginti gali migracija.
„Jau ne kartą kalbėta, kad slaugytojos – tikrosios ligoninių šeimininkės, kurių rankose – kasdienė ligonio priežiūra ir slauga. Gaila, kad tai pamiršta jų vadovai, bet mes, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, manome, kad būtina kuo skubiau kelti slaugytojų atlyginimus ir plėsti jų kompetencijas, perduoti joms daugiau funkcijų“, – sako ministrė R. Šalaševičiūtė.
Praėjusių metų liepą patvirtintos Išplėstinės slaugos praktikos gairės kaip tik ir numato galimybę plėsti slaugytojų kompetencijas. Jose numatyta teisė bendrosios praktikos slaugytojams išrašyti gydytojų paskirtus vaistus ir toliau stebėti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Taip pat numatoma galimybė išplėstinės praktikos slaugytojams plėsti slaugytojų veiklą bendruomenėje (ypač namų ir paliatyviosios slaugos), slaugytojams priskiriant daugiau savarankiškų funkcijų, skatinant dalyvauti prevencinėse programose bei mokymuose; siūlyta steigti slaugytojų kabinetus, kuriuose galėtų vykti pirminiai paciento vizitai pas slaugytoją, efektyvūs lėtinėmis ligomis sergančių pacientų mokymai ir kt.
Neabejotinai išplėstinės slaugos praktika, arba, paprastai tariant, „išmaniosios slaugytojos“, leistų racionaliau organizuoti gydymo įstaigų veiklą sumažinant eiles pas gydytojus, suteiktų galimybę racionaliau paskirstyti specialistus, pagerintų slaugos specialistų karjeros galimybes, mažintų migraciją ir spręstų nemažai kitų problemų.
„Akivaizdu, kad moderni sveikatos priežiūros sistema kelia naujus reikalavimus ne tik gydytojams, bet ir slaugytojams, – sako ministrė R. Šalaševičiūtė. – Galimybes rengti „išmaniąsias slaugytojas“, naujas studijų programas aptarėme su Švietimo ir mokslo ministerija. Tai puiki perspektyva visai sveikatos priežiūros sistemai, nes gydytojų ir slaugytojų komanda turi stiprėti, turi didėti darbo pasidalijimas ir, žinoma, mažėti atlyginimų netolygumai. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jau žengti, norai ir tikslai bendri, dabar deriname teisinius žingsnius.“
Būtini greiti sprendimai
Išplėstinė slaugos praktika kol kas nėra pakankamai reglamentuota, tam būtini Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo bei Farmacijos įstatymo pakeitimai, reglamentuosiantys atitinkamos profesinės kvalifikacijos įsigijimą ir išplėsiantys slaugytojo kompetenciją.
„Šio įstatymo pakeitimai jau laukia sprendimo Seime. Tai šiek tiek tolesnę perspektyvą keičiantys sprendimai, kurie taip pat būtini, tačiau jau suplanuoti ir artimesni veiksmai, – pabrėžia ministrė R. Šalaševičiūtė. – Pirmiausia dar kartą priminsime gydymo įstaigų vadovams patvirtintus Darbo užmokesčio nustatymo kriterijus. Kitas svarbus sprendimas – Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarė rekomenduoti gydymo įstaigoms dalį lėšų, kuria 2015 metais didėja finansavimas iš PSDF, prioriteto tvarka skirti slaugytojų darbo užmokesčiui didinti.“
Taip pat numatoma detaliau reglamentuoti slaugytojų darbą. Planuojama nustatyti slaugytojų darbo krūvio normatyvus, diferencijuoti darbo užmokesčio nustatymo rekomendacijas pagal darbo krūvį, sudėtingumą, atsakomybę ir pan.
„Artimiausiu metu svarstysime ir kitus sprendimus ne tik su įstaigų vadovais, bet ir su slaugytojų atstovais. Nors ministerija nenustato darbo užmokesčio dydžio konkrečioje gydymo įstaigoje, tačiau mes negalime likti nuošalyje, matydami tokią akivaizdžią socialinę neteisybę. Todėl tikiuosi naudingo bendradarbiavimo ir veiksmingų sprendimų“, – sako ministrė R. Šalaševičiūtė.
Parengta pagal SAM informaciją
