Baltijos šalys pasižymi gerai išsilavinusiais aukšto lygio ekspertais ir turi esminį pranašumą bendraujant su nuolatos augančia Rusijos rinka, mano vienos populiariausių bendravimo internetu programų „Skype“ kūrėjas Michaelas Jacksonas.
Nuo 2007 metų prie investavimo galimybes medžiojančios „Mangrove Capital Partners“ prisijungęs M. Jacksonas interviu Ekonomika.lt pasakojo ieškantis ambicingų žmonių ir manantis, kad „Facebook“ sėkmės atvejis yra veikiau išimtis, o ne taisyklė.
Turite daug patirties bendradarbiaudami su „startup‘ais“, ar yra tekę dirbti su lietuviškais projektais?
Taip, yra tekę dirbti su lietuviais, tačiau tai buvo tik keli projektai. Jūsų specialistai paliko tikrai neblogą įspūdį.
Kuo jus sužavėjo Lietuva?
Visų pirma tai aukštas profesionalumo lygis ir žmonių išsilavinimas. Manau, kad Lietuvoje prie to prisidėjo gera švietimo sistema, tačiau yra ir kitų svarbių aspektų. Lietuva – maža šalis, todėl inovacijų ir verslo kūrėjai nuo pat produkto kūrimo pradžios turi galvoti kaip jis bus pritaikytas didesnei rinkai, nes vietinė rinka bus per maža pardavimams.
Davidas Schwartzas iš „Wix.com” teigia, kad Lietuva tampa startuolių šalimi. Ką apie tai manote? Ar Lietuva skiriasi nuo Latvijos ir Estijos?
Šiandien yra paprasčiau įkurti įmonę, ypač jei ji veikia internetinėje erdvėje. Todėl iš esmės investuotojai nesidairo į šalis pagal jų geografiją. Vykdome projektus Ispanijoje, Airijoje, Suomijoje, Rusijoje, Izraelyje ir taip toliau. Geografinė Lietuvos padėtis iš esmės nesuteikia pranašumų.
Vis dėlto yra istorinis kontekstas Rusijos atžvilgiu. Dirbdamas Estijoje supratau komplikuotą Baltijos šalių ir Rusijos istoriją, tačiau, manau, kad galite tai paversti pranašumu. Posovietinės valstybės gali lengviau užmegzti ryšius su Rusijos rinka, kurioje internetiniai pardavimai auga kaip ant mielių.
Vakarų verslui kur kas sunkiau užmegzti kontaktą su rusais – JAV investuotojai turi išankstinių nusistatymų, o kiti tiesiog neturi komunikacinio pranašumo.
Ar tiesa, kad geriau investuoti į žmones, kurie turi idėjų, bet ne į pačią idėją? Juk pastaroji gali žlugti jos įgyvendinimo procese.
Taip, visiškai sutinku. Kiekvienas gali turėti puikią idėją, užrašyti ją popieriuje arba patraukliai pateikti ją pristatyme ir tai yra lengva. Svarbiausia yra žmonės, kurie suvokia, kiek idėjas įmanoma įgyvendinti. Mes galime drąsinti žmones, kad jie kurtų idėjas. Aišku, yra ir tokių, kurie nežino, ką daryti su savo idėja.
Kalbant apie Lietuvą, galėčiau pridurti, kad čia dar nėra akivaizdžių lietuvių sėkmės istorijų. Kai pradėjome Estijoje dirbti su „Skype“ projektu, šalyje dirbo kelios mažos bendrovės, bet sėkmei pasiekti ir nereikia milijono žmonių. Tam reikia ambicijų ir tinkamo išsilavinimo. Tai neatsiranda lygioje vietoje, taigi iš esmės nesvarbu iš kur atėjo gera idėja ir pastangos.
Jūsų nuomone, koks startuolis šiandien gali sulaukti tokios sėkmės kaip „Skype“?
Jeigu žinočiau, kokia idėja po keliu metų uždirbs milijonus – imčiausi jos iškart ir investuočiau. Visgi tokios aš nežinau (juokiasi). Mes ieškome tokių projektų, kuriuos pamatęs aikteli ir neabejoji, kad ši investicija pasiseks.
Iš esmės tai skatina ir technologijų pažanga. Vis daugiau eilinių žmonių noriai naudojasi internetu: užsisako atostogas ir kitas prekes, tai yra normalu. Kai pradėjome dirbti su „Skype“ 2003 metais, žmonės nematė būtinybės bendrauti internetu.
Tačiau pati įsitraukimo į tinklą tendencija ryškėjo, o tai ir lėmė mūsų sėkmę. Galiausiai mus pasirinko kitų industrijų vartotojai, mūsų atveju – mobiliojo ryšio naudotojai. Manau, kad dabar panaši ateitis laukia ir inžinerinėje srityje. Kad ir tie patys vairuotojo nereikalaujantys automobiliai. Daug žmonių šiandien kalba apie tai.
Pagal kokius kriterijus renkatės „startup‘us“, į kurios verta investuoti?
„Startup‘as“ privalo turėti ambicingą komandą. Visgi tos ambicijos negali būti visiškai tuščios, taigi bent kartą susidūrusios su realybe. „Skype“ atveju buvo panašiai. Šalia veikė „Tele 2”, kurie turėjo milijonus klientų, už paslaugas mokančių kiekvieną mėnesį. Tai mūsų neišgąsdino ir sėkmingai su tuo konkuravome.
Šiandien ieškau tokių „startup‘ų“, kurie suvokia, kad yra stambių konkurentų, bet dėl to nesustoja kurti. Žmonės turi bent jau žinoti, kad aplink visad bus stambių konkurentų, todėl labai vertinu tuos, kurie yra susipažinę su didelių korporacijų veikla.
Markas Zuckerbergas „Facebook“ pradėjo kurti nuo nulio ir buvo naujokas, tačiau jo palinkoje greit atsirado puikiai suprantančių stambaus verslo peripetijas. Tokius atvejus, kaip „Facebook“ laikau tiesiog sėkmės istorijomis, nes dažniausiai atsiperka patirtis ir sunkus darbas.
Ar manote, kad Baltijos valstybės yra pajėgios pritraukti stambų kapitalą? Kokių pokyčių reikia norint tai pasiekti?
Manau, kad į Baltijos regioną kapitalą traukia žmonės ir idėjos, bet ne tam tikra valstybė. Neteisinga manyti, kad yra reikalinga kritinė masė kaip Berlyne ar Londone, kad politikai padėtų tam tikriem projektams, kartais ir išties kvailiems. Iš tikrųjų užtenka dviejų ir nebūtinai didelių projektų, kurie patrauktų investuotojų dėmesį ir užsitarnautų pasitikėjimą. Svarbiausia, kad projektas būtų kokybiškas ir tik vėliau reikia atkreipti dėmesį į jo mastą.
Galiausiai nesvarbu, kur veikia pats projektas. Baltijos valstybės turi daug patirties. Tuo pačiu iš Vilniaus gali pasiekti bet kurį Europos tašką taip pat paprastai kaip iš Stokholmo, todėl investuotojui iš šalies iš esmės nesvarbu, ar jis Švedijoje, ar Lietuvoje. Juolab, kad ir ekspertų lygis nėra labai skirtingas.
Galiausiai, sėkmė neateina per naktį, taigi belieka laukti.
