Nors skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje mažėja, tai vyksta iškeliaujančiųjų laimės ieškoti į užsienį sąskaita. Kalbos, kad skurstantieji patys kalti, nes yra tinginiai ir tik laukia pašalpų, piktina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovę Skirmą Kondratą.
„Aš tiek pat dykaduonių matau tarp pasiturinčių žmonių, jau nekalbant apie įvairius tinginius ar sergančius priklausomybės ligomis. Tik jie turi kitas galimybes su tuo susidoroti. Kad skurstantys būtų tik dykaduoniai ir pašalpų gavėjai – tai stigmatizavimas ir vadovavimasis stereotipais“, – laidoje „Žmogus žmogui“ kalbėjo S. Kondratas.
S. Kondratas sutinka, kad tarp skurstančiųjų yra tinginių, bet didžioji dauguma nepriteklių patiriančių žmonių, anot jos, yra vienišos mamos, daugiavaikės šeimos, vieniši pensininkai. „Tad ar galima pensininką vadinti dykaduoniu? Čia juokinga“, - sakė S. Kondratas.
Kaip kovoti su skurdu
Laikinai einantis „Maisto banko“ direktoriaus pareigas Vaidotas Ilgius pažymi, kad ant skurdo ribos patenka ne tik bedarbiai ir socialinių paramų gavėjai, bet ir dirbantys žmonės. „Kai dirbau Vilniaus socialinės paramos centre, dalis socialinių darbuotojų pagal savo algą sakė: mes esame tie patys paramos gavėjai; mes tarsi turime padėti skurstantiems, bet ir patys skurstame, nes mūsų algos yra tokios žemos, kad mes vos galą su galu suduriame.“
Pasak S. Kondrato, Lietuvos skurstantiems atsitiesti labai sunku, nes paramos sistema Lietuvoje esą yra pati pigiausia. „Išmeta labai neadekvačią pašalpą, o kad būtų paslaugų, kurios padėtų žmogui atsistoti, įgyti specialybę, padėtų susirasti darbą tokioms grupėms kaip iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims ar romams, ar kitiems, kurie nori pakeisti savo gyvenimą – tokių paslaugų labai trūksta.“
Anot jos, su skurdu kovoti reikia keičiant pašalpos davimo principus. „Pašalpą reikia visuomet sieti su tuo, kad pats žmogus dėtų pastangas sau padėti, motyvuoti jį ir kartu dirbti. Dėl to nevyriausybinės organizacijos ir pilietinis sektorius yra toks svarbus partneris valstybei“, – kalbėjo ji. Pasak S. Kondrato, kiekvienas mūsų turėtume kreipti dėmesį į savo kaimyną, padėti jiems atsistoti, motyvuoti juos.
V. Ilgius pritardamas sako, kad reikia siekti, jog parama duotų konkretų rezultatą per tam tikrą laiką. „Mums turi rūpėti pokytis. Kol pokytis skurdo plotmėje nerūpės, tol skurdo situacija taip greitai nesikeis.“
Skurdo statistika
Pasak S. Kondrato, skurdo riba vienam asmeniui Lietuvoje šiuo metu yra 700 litų, o šeimai su dviem vaikais – 1500 litų. Anot V. Ilgiaus, skurdo mastą organizacija matuoja pagal paramos maistu prašančių žmonių kiekį. „Per patį ekonominės krizės piką tas skaičius buvo viršijęs pusę milijono. Dabar jis yra apie 400 000 ir kasmet jis mažėja maždaug tiek, kiek žmonių išvažiuoja ieškoti geresnės duonos į svečias šalis.“
S. Kondrato teigimu, grįžti į ikikrizinį lygį planuojama 2015–2017 metais, bet atsitiesti ne visiems vienodai lengva: „Tie, kurie yra su negalia, ar vieniši pagyvenę žmonės, ypač gyvenantys kaimiškose vietose, – ten tikriausiai remti žmones reikės visą gyvenimą, nes tikimybė, kad atsities mūsų pakraščiai, tos ne pačios ekonomiškai sėkmingiausios apskritys, nėra didelė.“
V. Ilgius pažymi, kad dalis Maisto banko paramos gavėjų yra savanoriai. „Mes labai dažnai sakome, kad maistas neišgelbės situacijos, bet kai tu turi maisto, gali pradėti rūpintis kitais dalykais.“
