Šią savaitę išėjusiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje skaitykite žurnalisto Vismanto Žuklevičiaus straipsnį „Skurdo Lietuva“. Autorius rašo, kad ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika. Vakariečiai pensininkai mėgaujasi atostogomis saulėtuose kurortuose, o Lietuvos senukai vos suduria galą su galu ir parduotuvėje skaičiuoja, kiek produktų galės įsidėti į krepšelį. Pasak VšĮ „DEMOS“ kritinės minties instituto analitiko Tomo Tomilino, kuris vasarą Atėnuose pristatė tyrimo „Skurdas ir gerovė Lietuvoje“ rezultatus, taip yra todėl, kad skurdas vis dar individualizuojamas.
„Reikėtų suprasti, kad skurdas Lietuvoje – sisteminė problema. Mūsų šalyje gajūs stereotipai, kad „dėl nepritekliaus kaltas pats žmogus“ ar „jei dirbsi, neskursi“, – sakė T. Tomilinas. – Būtent toks valdžios požiūris lemia daugybę politinių sprendimų, kurie padėties nekeičia, nes neaiškūs svarbiausi susitarimai ir apibrėžimai. Štai dėl ko skurdas nuolat auga.“
Visos pasaulio skurdo skaičiavimo metodikos paremtos vienu iš pagrindinių kriterijų – žmogaus galimybe nusipirkti tinkamo maisto. Anot pašnekovo, Lietuva dėl to turi labai daug problemų. „DEMOS“ kritinės minties instituto tyrimo duomenimis, Lietuvoje kartais arba dažnai badauja net 350 tūkst. gyventojų (kas dešimtas šalies pilietis) – tiek, kiek gyvena Kaune, antrame pagal dydį Lietuvos mieste. Išsamiau apie skurdą ir ką apie jį galvoja politologas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Mindaugas Kluonis Seimo narė, žmogaus teisių gynėja Marija Aušrinė Pavilionienė, sužinosite perskaitę visą „Balsas.lt savaitė“ publikaciją „Skurdo Lietuva“.
Kita aktuali savaitraščio tema taip pat susijusi su pinigais. Gedimino Stanišausko komentare „Premjere, atsipeikėk“ išreiškiamas pasipiktinimas dabartinės valdžios ketinimais įvesti naujus mokesčius smulkiems verslininkams, t.y. mažosioms bendrijoms, kurias leista steigti tik pernai. Dėl palankių steigimo, investavimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo sąlygų pradedantieji verslininkai nuo 2012 metų rugsėjo 1 dienos gausiau steigė šias mažąsias bendrijas bei tikėjosi ne tik sukurti verslą sau, bet galbūt ir išmaitinti šeimą, kurioje darbo neturi sutuoktinis. Tačiau mūsų Vyriausybė jau rengia įstatymo projektą, pagal kurį mažųjų bendrijų steigėjai privalės mokėti ir „Sodros“ mokestį. Taip per metus jie praras apie 4 000 litų. Net neabejojama, kad dėl mokesčių dalis žmonių, planavusių įsteigti mažąją bendriją (tai galima padaryti per parą, tačiau išregistruoti daug sunkiau), kuriam laikui susilaikys nuo tokio sprendimo, o jau įsisteigusieji ir vos krutantieji, suskubs jas išregistruoti. Autorius apgailestauja, kad verslo pavasaris pagal žmones ir verslo pavasaris pagal valdžią yra du skirtingi dalykai.
Sunku patikėti, kad pasaulyje yra šalių, kurių gyventojai pasiryžę bet kuria kaina iš jos ištrūkti. Trys pabėgti sugebėjusios moterys pasauliui papasakojo apie siaubus, patirtus Kim Jong Uno režimo valdomoje Šiaurės Korėjoje. Pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos atsiranda vis daugiau. Bandyti bėgti iš šalies juos verčia maisto produktų trūkumas, politinis persekiojimas ir geresnio gyvenimo perspektyvos už labiausiai izoliuoto ir žiauriausio režimo pasaulyje. Išsamiau apie žmonių likimus skaitykite straipsnyje „Pabėgimas iš Šiaurės Korėjos“.
Sporto mėgėjai gali paskaityti apie artėjančią Sočio olimpiadą. Lietuvos žiemos sporto atstovai pradeda savo sezonus ir taškų medžioklę dėl paskutinių kelialapių į išsvajotąsias olimpines žaidynes.
Šiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje nemažai vietos skiriama sveikatos tematikai. Valydami savo namus, skalbdami ir prausdamiesi, nė nepagalvojame, kad iš lėto nuodijame save. Naudojame begalę buitinės chemijos priemonių, dorai nesusipažinę su jų sudėtimi, o chemija dirgina mūsų odą, kvėpavimo takus bei gleivinę ir sukelia įvairias ligas.
Paprasčiausias, bet per dažnai naudojamas muilas gali pakenkti odai, nes sunaikina jos apsauginį sluoksnį. Oda sausėja ir tampa lengvu įvairių mikrobų grobiu. Medikų nuomone, ypač kenksmingi yra įvairūs dažnai reklamuojami antibakteriniai bei skystieji muilai. O kur dar kasdien naudojami indų plovikliai, pašalinantys riebalus nuo jų paviršiaus bei mūsų odos, taip pat skalbimo milteliai, įvairūs balikliai, minkštikliai, valikliai ir šveitikliai. Kaip nuo minėtų priemonių neigiamo poveikio apsisaugoti skaitykite publikacijoje „Buitinė chemija – už ir prieš“.
