Skurdas yra veiksnys, blogiausiai iš visų paveikiantis gyvenimo trukmę. Tik paskui jį seka žalingi įpročiai, kaip antai rūkymas. Trečioje vietoje – nepakankamas išsilavinimas.
Kolumbijos universiteto mokslininkai tyrė faktorius, kurie veikia žmogaus gyvenimo trukmę. Jie naudojo daugybę duomenų bazių.
Tyrimo duomenys publikuoti „American Journal of Public Health“ gruodžio mėnesio numeryje.
Mokslininkai tikėjosi, kad pirmąsias vietas dalinsis tradicinės žmogiškosios nuodėmės, kaip antai girtuokliavimas, rūkymas ir narkomanija. Tačiau „nugalėtoju“ tapo toks faktorius kaip... skurdas.
Krizė – dar ne skurdas
Finansų krizės metu mirtingumo lygis klestinčios ekonomikos šalyse krenta. Priežastys akivaizdžios: žmonės turi mažiau pinigų gerti, rūkyti ir kimšti į pilvus skanų, tačiau žalingą maistą.
Žmogus, kuris dėl mažų pajamų (arba jų neturėjimo išvis) negali patenkinti savo poreikių, gyvena vidutiniškai 8,2 m. trumpiau už sveiką, materialiai apsirūpinusį ir žalingų įpročių neturintį individą.
Turtingi rūkaliai gyvena maždaug 6, 6 m. trumpiau už nerūkančius. O "bronzą" šiose juodosiose varžybose netikėtai gavo išsilavinimo stoka.
Mokslininkai nustatė: žmogus, nebaigęs net vidurinio mokslo, negali reikiamai savimi pasirūpinti, patenkinti būtinų savo poreikių, todėl įninka į žalingus įpročius, dažnai nusikalsta ir netgi patenka į nelaisvę. Šis faktorius sutrumpina gyvenimą 5,1 m.
Persivalgymas blogiau?..
Nutukimas sutrumpina gyvenimą 4,2 m.
Ir tik po jo eina girtuokliavimas.
Tyrimo autoriai pažymi, kad kovai su rūkymu klestinčiose šalyse (taip pat ir JAV) skiriama daug dėmesio. O štai skurdas ir išsilavinimo stoka reikiamai neįvertinami.
„Valdžia turėtų sukoncentruoti dėmesį į socialinius faktorius, taip pat atkreipti dėmesį, kad dauguma žmonių baigia vidurinį mokslą būdami dar vaikai“, - pareiškė Peter Munning, vienas iš tyrimo autorių.
„Mes tęsime pradėtą darbą toliau, - pareiškė P. Munningas, - tačiau mūsų vertinimai yra geri orientyrai politikams, kurie turėtų suvokti savo veiksmų kryptį“.
