Marius Skuodis antradienį pristatė teisėsaugai perduotas ministerijos auditorių išvadas, kurios rodo, kad 2017 metais suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pravažiavimas dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą.
Ministras teigia dėl objekto į Generalinę prokuratūrą kreipęsis prieš keletą savaičių.
„Pagrindinis klausimas yra dėl efektyvaus, ekonomiškai pagrįsto lėšų panaudojimo, nepažeidžiant teisės aktų. Šioje vietoje mes turime pagrindo manyti, kad teisės aktai, net keli, galimai buvo pažeisti“, – prie Strošūnų pravažiavimo surengtoje spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Skuodis.
Ministro teigimu, rengiantis statyti objektą nebuvo atlikta kaštų naudos analizė, todėl nėra aiškių atsakymų, ar verta statyti objektą, kurio vertė išaugo iki 5 mln. eurų.
„Dėl šio objekto, ir tai yra sisteminė Lietuvos problema, nebuvo padaryta kaštų naudos analizė. Jeigu kaštų naudos analizė būtų atlikta, turėtume aiškius atsakymus, ar šį objektą statyti verta, ar ne“, – teigė M. Skuodis.
„Žvelgiant į viešus duomenis, Strošiūnuose, gyvenvietėje, kurią automagistralė padalina į dvi dalis, yra 10 gyvenamųjų namų. Klausimas, ar įrengti požeminę perėją dėl 10-ies gyvenamųjų namų ir nedidelio gyventojų skaičiaus yra racionalu“, – svarstė jis.
Jo teigimu, sprendimai dėl objekto statybos buvo priimti 2017 metais – tuomet buvo ketinama pastatyti paprastą pėsčiųjų perėją su nedideliu pravažiavimu, kuri kainuotų apie 1 mln. eurų, tačiau vėliau buvo nuspręsta padidinti tunelio aukštį, kad galėtų pravažiuoti žemės ūkio technika.
Atlikus projektavimo darbus, nuspręsta abiejose pusėse įrengti apie 1 kilometro ilgio jungiamuosius kelius, kurių papildoma kaina yra apie 3 mln. eurų.
„Pagal teisės aktus, tokie jungiamieji keliai ir tokios dviejų lygių sankryžos negali automagistralėje būti arčiau nei 5 kilometrų atstumu. Tuo tarpu vieną tokią jungiamąją sankryžą turime 4 kilometrų atstumu, kitą – maždaug 3 kilometrų atstumu“, – sakė M. Skuodis.
„Kas priėmė sprendimus dėl jungiamųjų kelių – atsakymo nėra, Lietuvos automobilių kelių direkcija atsakymų neturi. Nėra nei dokumentų, nei atsakingų žmonių, kurie priėmė šiuos sprendimus. Tai paskatino mus kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kiek žinau, šiuo metu savo analizę atlieka ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba“, – tvirtino ministras.
Jis teigė, kad nuo šiol Lietuvos automobilių kelių direkcija įpareigota priimant bet kokius sprendimus dėl tiltų, viadukų ar tunelių atlikti kaštų naudos analizes ir jas paskelbti viešai.
