Pavyzdžiui portalo tv3.lt skaitytoja Renata pasidalijo paraugtų agurkų kaina prekybos tinkle „Maxima“.
„600 g paraugtų agurkų kainuoja 5,95 euro. Tame kibirėlyje 6 agurkai, už kiekvieną po 1 eurą. Tuo metu 1 kg šviežių agurkų kainuoja apie 3 eurus. Paraugti agurkai jau tapo prabangos preke. Tenka ilgai galvoti įsidėti ją į prekių krepšelį ar pataupyti ir verčiau nepirkti. Šįkart nusprendžiau nepirkti“, – dalijosi moteris.
Pasak jos, apsimoka pirkti šviežius agurkus ir pačiai juos raugti.
„Matyt, taip prekybininkai skatina žmones patiems auginti agurkus ir patiems juos raugti“, – ironizavo Renata.
„Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė komentavo, kad šviežių paraugintų agurkų kaina susideda iš keleto dalių: tai ne tik gamybai reikalingi švieži ingredientai, tokie kaip agurkai, česnakų skiltelės ir krapai, kurie suteikia skonį ir kvapą šiam gaminiui.
„Reikalingi ir kiti ingredientai, ir kitos sąnaudos – gamybos kaštai, pakavimo bei transporto sąnaudos ir t.t. „Meistro kokybės“ švieži parauginti agurkai yra pagaminti iš aukščiausios kokybės natūralių sudedamųjų dalių ir yra išties pamėgti mūsų pirkėjų“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Kiek agurkai kainuoja kituose prekybos tinkluose?
Portalas tv3.lt patikrino, kiek paraugti agurkai kainuoja kitose prekybos tinklų parduotuvėse. Pavyzdžiui, prekybos tinkle „Rimi“ 400 g šviežiai paraugtų agurkų kainuoja 3,99 euro, „Iki“ – 500 g. kainuoja 2,99 euro.
Tuo metu prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Norfa“ šviežiai paraugtų agurkų nebuvo. Tačiau pirkėjai ten gali įsigyti raugintų agurkų. „Lidl“ 500 g kainuoja 2,49 euro, o „Norfoje“ 600 g – 2,15 euro.
Ateinantys mėnesiai kritiniai, maistas brangs arba pigs
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. balandžio metinė (2023 m. balandį, palyginti su 2022 m. balandžiu) infliacija Lietuvoje sudarė 14,5 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, elektros energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, alaus, farmacijos gaminių ir kt. kainų padidėjimas.
Vien maisto produktų kainos per metus išaugo 21,9 proc.
Tiesa, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad pastaruoju metu maisto kainos es1 jau stabilizavosi, tačiau didesnius pokyčius matysime rudenį.
„Visi mato, kad atpigo energetika ir stebisi, kodėl nepinga maisto prekės. Tačiau turi praeiti pusmetis ar 9 mėnesiai, kol matysime kainų pokyčius. Pirmiausia turime sulaukti metinės infliacijos sulėtėjimo ir priartėjimo prie nulio.
Kol kas matome, kad atpigo tik pieno produktai, kitų prekių kainos arba stabilios, arba didėja. Tačiau antrąjį metų pusmetį kainos turėtų sumažėti“, – prognozavo ekonomistas.
Jis pastebėjo, kad energetikos kainų šuolis buvo ta priežastis, kodėl visi skubėjo kelti kainas.
„Niekas nenorėjo nuostolių. O dabar energetika atpigo, bet maisto kainos nesumažėjo, pirmasis ketvirtis perdirbėjams, prekybininkams pelningumo prasme buvo geras. Tačiau atsiranda erdvės konkurencijai, nes pirkėjų aktyvumas mažėja. Prekybininkams dabar tenka konkuruoti dėl pirkėjų“, – komentavo T. Povilauskas.
Anot jo, artėjantys mėnesiai nulems, kokios bus maisto produktų kainos.
„Jeigu sulauksime sausros arba priešingai – per daug liūčių, derlius bus blogas. Tada kainos vėl šoktels. Bet jeigu sulauksime normalaus derliaus, žaliava atpigs.
Prekybininkai spaus gamintojus ir perdirbėjus dėl mažesnių kainų. Tačiau kainų mažėjimą stabdo tai, kad kai kurių maisto produktų grupės ne pinga, bet brangsta, pavyzdžiui, mėsa. Kol kiaulienos ir vištienos kainos eksporto rinkose neatpigs, tol kainų mažėjimo nematysime ir Lietuvoje“, – prognozavo ekonomistas.
Pasak T. Povilausko, į buvusį lygį maisto kainos nebegrįš.
„Juk ir atlyginimai per tris metus padidėjo 30 proc., kas yra nemaža savikainos dalis. Net jeigu energetika ir žaliavos atpigs, nepasieksime buvusio kainų lygio.
Tačiau produktų, kurių kainos buvo daugiausiai pakeltos, daugiausiai turėtų ir atpigti“, – sakė ekonomistas.
Prekių krepšelis brangsta
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse balandį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su kovu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kovą brango 1,6 proc. (1,24 euro), o palyginti su 2022-ųjų balandžiu buvo 16,7 proc. (11,41 euro) brangesnis.
Pigiausias krepšelis buvo „Lidl“ – 65,02 euro (pigo 13,44 euro), antroje vietoje „Maxima“ – 72,8 euro (brango 6,28 euro), trečioje „e-Rimi“ – 77,84 (pigo 3,53 euro), ketvirtoje „Rimi“ – 79,72 euro (pigo 3,45 euro), penktoje „Norfa“ – 79,9 euro (brango 0,62 euro), šeštoje „Barbora“ – 84,21 euro (brango 10,03 euro), septintoje „Iki“ – 85,36 euro (brango 2,84 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 94,88 euro (brango 10,57 euro).
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos kilo 0,1 proc. (0,04 euro), o per metus – 24,1 proc. (11,88 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 48, pigo 3, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 48 prekės. Labiausiai brango arbata, batonas, cukrus, juoda duona, kiaušiniai, pomidorų sultys.
