Dėl valstybės užkrautos SGD terminalo statybos prievolės Klaipėdos uosto ir jame dirbančių krovos kompanijų plėtra gali būti visiškai sužlugdyta, nelikus lėšų
Nors Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo kritikams valdantieji mėgina kabinti Lietuvos priešų etiketes, vienas po kito kylantys su šiuo objektu susiję skandalai rodo, kad šaliai strategiškai svarbaus projekto iniciatoriai prastai atliko namų darbus. Anksčiau visuomeninės organizacijos ir klaipėdiečiai buvo sunerimę dėl AB „Klaipėdos nafta“ tinklalapyje paskelbtos informacijos, kad projektas taupant laiką bus įgyvendinamas neatlikus strateginio poveikio aplinkai vertinimo. Dabar aiškėja, kad terminalo statyba gali sužlugdyti Klaipėdos jūrų uosto plėtrą.
Apsikeitė sutartimis, bet nepasirašo
Pirmadienį pas šalies Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių lankėsi SGD terminalą statysiančios AB „Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai. Minėtos įmonės vasarį priimtu Vyriausybės nutarimu įpareigotos bendradarbiauti statant SGD terminalą ir pasirašyti atitinkamą sutartį. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tai padaryti atsisakė. Praėjusį penktadienį minėtos įmonės plėtojimo taryba apsvarstė SGD terminalo statybos Klaipėdos uoste klausimus, galimą tokios sutarties naudą ir žalą ir priėjo išvadą, kad tokia sutartis uostui gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Apie tai, kad sutartis su AB „Klaipėdos nafta“ nebus pasirašyta, informavo uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Jis turėjo omenyje sutarties projektą, kurį uosto direkcija gavo birželio 14-ąją. Netrukus paaiškėjo, kad bendradarbiavimo dokumento savo parašu ir antspaudu patvirtinti nenori ir kita pusė – AB „Klaipėdos nafta“. AB „Klaipėdos nafta“ komunikacijos vadovė Indrė Milinienė, paklausta, kurios iš dviejų bendrovių netenkina bendradarbiavimo sutartis, atsakė, kad „Klaipėdos nafta“ kol kas nepasirašys tokio sutarties varianto, kokio pageidauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Kodėl rengiantis įgyvendinti tokį šaliai strategiškai svarbų projektą, kaip SGD terminalo statybos, nebuvo sustyguoti visi pasiruošimo darbai, dvi valstybės valdomos įmonės nesusitarė iš anksto dėl bendradarbiavimo sąlygų, o sutarties projektas nagrinėjamas tik dabar, I.Milinienė patarė klausti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.
Turėtų susitarti be tarpininkų
Kaip paaiškėjo, penktadienį posėdžiavusi uosto plėtojimo taryba pateikė „Klaipėdos naftai“ savą sutarties variantą ir nutarė kreiptis į Vyriausybę pagalbos. Mat, preliminariais skaičiavimais, Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui į SGD terminalo statybą tektų investuoti per 230 mln. Lt. O uosto direkcija per artimiausius trejus metus terminalui ketino skirti beveik perpus mažesnę sumą. Be to, į valstybės biudžetą paimama pelno dalis – 50 proc. – per tuos trejus metus sudarytų dar 130 mln. Lt.
Dėl valstybės užkrautos SGD terminalo statybos prievolės Klaipėdos uosto ir jame dirbančių krovos kompanijų plėtra gali būti visiškai sužlugdyta, nelikus lėšų. „Tokios sutarties nepasirašysiu, nes tai pribaigtų įmonę“, – tiesiai šviesiai pareiškė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, nors „Klaipėdos nafta“ iki tol buvo parengusi bent keletą skirtingų sutarties variantų. Tačiau uosto direkcija laikosi pozicijos, kad sutartis pakenks bendrovės investiciniams planams, todėl nutarė prašyti Vyriausybės neimti į biudžetą 50 proc. būsimo pelno. Vyriausybės vadovas įsitikinęs, kad bendrovės turėtų pačios susitarti ir apgludinti aštresnius, nesutarimų keliančius sutarties kampus.
Vadina teisiniu nesusipratimu
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis spaudos konferencijoje pareiškė, kad neatsisako (uosto direkcija – red. past.) dalyvauti vystant tokį valstybei svarbų objektą, tačiau visi su tuo susiję susitarimai turi atitikti Lietuvos įstatymus ir sveiką protą. „Mes norime pozityviai spręsti šį klausimą, nes puikiai suprantame, kad SGD terminalas – vienas iš Lietuvos prioritetų ir ekonominiu požiūriu labai svarbus objektas, – kalbėjo E.Masiulis. Jis priminė, kad „yra viena problema“, dėl kurios uosto direkcija ir „Klaipėdos nafta“ kol kas negali pasirašyti bendradarbiavimo sutarties.
Šiemet birželį priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas „Klaipėdos naftai“ suteikė išskirtinę teisę turėti krantinę, prie kurios stovės laivas-dujų saugykla. „Vadinasi, ji („Klaipėdos nafta“ – red. past.) turėtų ir finansuoti šios krantinės statybą. Tokia minėto įstatymo nuostata prieštarauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymui, kuriame aiškiai pasakyta, kad krantinės yra sudedamoji uosto infrastruktūros dalis. Šiuo atveju uoste atsirastų teisinis nesusipratimas. Kaip gali Uosto direkcija finansuoti krantinės, kuri jai nepriklausys, statybą?“ – svarstė susisiekimo ministras E.Masiulis.
VL žurnalistė Daiva Norkienė
