Jau ne pirmus metus galioja draudimas Rugsėjo 1–ąją pardavinėti alkoholinius gėrimus. Pastebėta, kad tuomet visi diena ar porą dienų prieš suskuba įsigyti jų anksčiau. Tačiau kalbintieji mažmeninės prekybos tinklų atstovai pastebi besikeičiančius vartotojų įpročius.
Parduodama mažiau nei pernai
Prekybos tinklo „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė pasakojo, kad nors pora dienų iki Rugsėjo pirmosios alkoholio parduoda daugiau, bet palyginus šios savaitės duomenis su ta pačia savaite praeitais metais – alkoholio parduota mažiau.
„Tikrai mažiau užsiperka. Palyginus praeitų metų ir šių tą pačią savaitę, pardavimų skirtumas apie 10 proc. O šiaip per pastarąsias dvi dienas alkoholinių gėrimų pardavimai išaugo 50 proc.“, – teigia G. Bielskytė.
„Iki“ Viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad alkoholio pardavimams turi įtakos ir tai, kuri savaitės diena yra Rugsėjo pirmoji.
„Šiemet ši diena yra ketvirtadienis, tad pardavimai artėjant savaitgaliui kaip įprastai šiek tiek augo. Matome, jog dažniausiai buvo perkamas – putojantis vynas. Taip pat pastebime, jog Rugsėjo 1–osios šventė dažnai yra švenčiama kur nors mieste, o ne namuose, tad ir alkoholio pardavimai nėra tokie dideli“, – tendencijas įvardija B. Čaikauskaitė.
„Maximos“ Korporacinių reikalų departamento vadovas Rosvaldas Gorbačiovas teigia, kad vakar diena nebuvo ypatingesnė nei ankstesnių metų paskutinės vasaros dienos. O lyginant su praėjusiais metais, alkoholinių gėrimų pardavimas mažėjo net keliais procentais.
„Visą savaitę pardavimai tokie, kaip ir visada, tik būtent prieš Rugsėjo 1–ąją jaučiamas didesnis suaktyvėjimas. Vakar alkoholio pardavimai buvo didesni nei įprastai, tačiau jie nėra labai smarkiai išaugę. Vakar mūsų pirkėjai labai aktyviai pirko gėles, saldumynus, mokyklines prekes, tad tikrai alkoholis nebuvo pagrindinė prekė“, – sako jis.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė tikslių duomenų neturintis, tačiau matyti, kad kaip įprastai dieną prieš, ir dieną po
Rugsėjo 1–osios prekyba padidėja apie 10 proc.
Renkasi kitokius gėrimus
Su metais matomos ir kitokios pasirenkamų gėrimų tendencijos. Pirkėjus domina ne vien alkoholiniai gėrimai, bet ir nealkoholinis alus bei vynas.
„Pastebėjome naują tendenciją – šiemet gerokai išaugę nealkoholinio vyno bei nealkoholinio alaus pardavimai. Nealkoholinio vyno šiemet paskutinę rugpjūčio dieną pardavėme – apie 60 proc., o nealkoholinio alaus – apie 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – sako „Iki“ atstovė B. Čaikauskaitė.
„Maximos“ atstovas R. Gorbačiovas taip pat teigia, kad žmonės dažniau perka nealkoholinį vyną. Šis produktas buvo itin populiarus vasarą.
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas komentuoja, kad tam įtakos galėjo turėjo klimato sąlygos. Orai daro stiprią įtaką gaiviųjų gėrimų paklausai, teigia jis.
R. Gorbačiovas taip pat pamini ir kitus pasikeitimus klientų pasirinkimuose.
„Praėjusiais metais prieš Rugsėjo 1–ąją populiariausi alkoholiniai gėrimai buvo šviesus alus, alaus kokteiliai, spirituoti vynai, sidras. Šiemet šių visų alkoholinių gėrimų pardavimai sumažėjo, nes pirkėjai buvo labiau linkę pirkti stipresnius ir brangesnius gėrimus. Daugiausia pirkėjai rinkosi tamsų alų. Stipriųjų gėrimų segmente populiari prekė buvo brendis, konjakas, tekila. Nemaža dalis pirkėjų rinkosi raudoną bei baltą ar putojantį vyną“, – informuoja R. Gorbačiovas.
J. Gavėnas: jaunimas keliauja į miestą
Mažmeninės prekybos ekspertas J. Gavėnas komentuoja, kad mažesni alkoholinių gėrimų pardavimai dar nereiškia, kad tauta mažiau geria ir elgiasi kultūringiau. Kadangi statistinis pokytis dar nėra toks didelis, o ir matomos sausakimšos kavinės ir restoranai.
„Alkoholio prekyba ten nėra draudžiama, nėra didelio poreikio užsipirkti į priekį. Arba jaunimas pasiruošęs, arba tikrai užguls šiandien senamiesčius ir kitas vietas“, – sako jis.
Be to, pasak jo, vieša paslaptis, kad beveik bet kurio taksisto bagažinėje pilna alkoholio. Kad ir su savotišku antkainiu, jis vis tiek perkamas.
„Ir žmonės gali tyliai užsisakyti, nes nebaudžiamumas – didelis“, – teigia J. Gvėnas.
Ekspertas taip pat pastebi, kad ir prekybų centrų susitarimas nuo rugsėjo 2–osios prašyti visų pateikti dokumentą, esminės problemos neišspręs, o tik sudarys perteklinius kamščius kasose.
