„Jei gyventojui susidaro keletas skolų, o pinigų kiekis riboja galimybę iškart grąžinti jas visas, žmogui iškyla natūralus klausimas: kuriam kreditoriui teikti prioritetą? Mūsų analizė parodo, kad skolininkais tapę gyventojai pirmiausia stengiasi sumokėti brangiausias paskolas: visų pirma – greituosius kreditus, tuomet dengia vartojimo kreditus, o vėliau bankų paskolas“, – sako Andrius Bogdanovičius, kredito istoriją formuojančio kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.
Renkantis, kam pirmiau sumokėti skolą – bankui ar greitųjų kreditų bendrovei – prioritetą greitiesiems kreditams skiria daugiau nei du trečdaliai (68,2 proc.) skolininkų, bankams beveik trečdalis (31,7 proc.).
Vertinant elgesį tokių gyventojų, kurie skolingi ir telekomunikacijų įmonėms, prioritetas sumokėti greitųjų kreditų bendrovėms išlieka. 45,2 proc. atvejų, kai gyventojai buvo skolingi keliems kreditoriams, visų pirma dengiami įsiskolinimai pastariesiems skolintojams, o vėliau atliekami uždelsti mokėjimai telekomunikacijų įmonėms (32,3 proc.) ir bankams (22,6 proc.).
„Gyventojų pasirinkimą šiuo atveju greičiausiai nusveria racionalios priežastys. Trumpalaikės paskolos yra brangesnės, taigi ir uždelsimas jas grąžinti kainuos daugiau. Kita vertus, kodėl gyventojai pirmiau sumoka skolą už telekomunikacijas nei bankines paslaugas? Galima manyti, kad šiuo atveju įtakos turi ir įsiskolinimo suma. Įvertinęs, kad pajėgs grąžinti tik vieną skolą, gyventojas renkasi padengti mažesniąją“, – teigia A. Bogdanovičius.
„Creditinfo“ vadovas pabrėžia, kad įsipareigojimus vykdant tvarkingai formuojama gera kredito istorija (atitinkamai gerėja kredito reitingas), o tai ateityje padės gauti palankesnes sąlygas perkant išsimokėtinai, kreipiantis dėl būsto, vartojamosios, kitų paskolų ar pratęsiant sutartį dėl telekomunikacijų paslaugų. Neigiama kredito istorija (su blogu kredito reitingu) formuojasi delsiant apmokėti sąskaitas, įmokas ir kitus įsipareigojimus.
Asmeninė kredito istorija formuojama kiekvienam 18 metų sulaukusiam Lietuvos gyventojui. Ji susideda iš dviejų dalių – finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų istorijos. Finansiniai įsipareigojimai – tai įvairūs kreditai bankuose, lizingo, kredito unijose ar smulkiųjų kreditų bei vartojimo kreditų bendrovėse. Mokėjimų istorija – tai pradelsti mokėjimai už šiuos kreditus ir mokėjimai už kitas paslaugas (telekomunikacijų, elektros, komunalines, draudimo, kabelinės TV ir kiti).
