Aviacija viena didžiausių žemės teršėjų. Todėl Norvegijos Žaliųjų partija ėmė ieškoti būdų taršai mažinti. Vienas jų – skrydžių kvotos. Kiekvienam gyventojui būtų nustatytas tam tikras skrydžių skaičius per metus. Jį išnaudoję jie turėtų pirkti papildomas kvotas.
„Politikai teigė, kad verslo atstovai jau priprato bendrauti nuotoliniu būdu, tad jiems sunkumų kilti neturėtų. O atokesniuose miesteliuose gyvenantys žmonės gaus daugiau kvotų kelionėms nei didmiesčių gyventojai. Tad jiems problemų dėl susisiekimo irgi neturėtų kilti“, – rašė žurnalas „Forbes“.
Tačiau kyla klausimų, kaip šis pasiūlymas būtų įgyvendintas praktiškai.
„Neaišku, ar pasiūlymas būtų taikomas visiems, ar tik vietiniams skrydžiams. Nežinia, kaip skrydžių kvotos paveiktų užsienio turistus.
Žaliųjų partija siūlo investuoti į geležinkelių infrastruktūrą. Norvegijos sostinė Oslas geležinkeliu yra sujungta su kitais trimis didžiausiais Norvegijos miestais, tačiau susisiekimas su jais yra lėtas. Trumpiausias maršrutas iš Oslo į Bergeną traukiniu trunka daugiau nei šešias valandas. O lėktuvu – vos 40 minučių“, – rašė „Forbes“.
Ateityje laukia pokyčiai
„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad tokios tendencijos Skandinavijos šalyse jau nebestebina.
„Skandinavijos valstybės labai rimtai žiūri į sau iškeltus klimato kaitos mažinimo tikslus. Be to, gyventojai šiose šalyse sąmoningesni. Jie suvokia, kad daug skraidydami, išmeta į atmosferą daug anglies dvideginio, kenkia planetai ir palieka neigiamą pėdsaką ateities kartoms.
Todėl Norvegijos Žaliųjų partijos siūlomi sprendimai nesulauks didelio gyventojų pasipriešinimo. Tačiau Lietuvoje panašių siūlymų visuomenė nesuprastų ir nevertintų“, – sakė N. Mačiulis.
Anot jo, apie kelionių ir skrydžių mažinimą ypač sunku kalbėti šiuo karantino laikotarpiu.
„Po pusantrų metų praleistų namuose, savo kieme, atostogaujant savo valstybėje, daugelis gyventojų pasiilgo kelionių ir artimiausiu metu jie bandys išnaudoti visas kelionių galimybes.
Todėl daugeliui žmonių nepatiktų siūlymai papildomai apmokestinti turistines ar verslo keliones. Tačiau po dešimtmečio tikėtina, kad šia kryptimi judės vis daugiau valstybių. Ir įvairiomis priemonėmis bus skatinama vengti ilgų ir tolimų kelionių lėktuvu.
Panašių iniciatyvų yra ir Prancūzijoje, ten uždrausti artimi skrydžiai šalies viduje, nes galima beveik tokiu pat greičiu susisiekti su mažiau aplinka teršiančiu traukiniu“, – pasakojo ekonomistas.
Lietuvos kelionių organizatoriai kritiški
Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė teigė, kad šių dienų kontekste įgyvendinti tokio pobūdžio nutarimą, kaip Norvegijoje, būtų gana sudėtinga ir sunkiai įsivaizduojama.
Anot jos, žmonės tam nepritartų. Tačiau M. Plepytė-Rainienė pastebėjo, kad pandemija gerokai pakeitė keliautojų įpročius ir šie tapo mažiau žalingi aplinkai.
„Pavyzdžiui, vis daugiau žmonių išvyksta į ilgesnes keliones, kurių metu sėkmingai derina darbą ir atostogas. Pastebime, kad vis didesnė dalis darbdavių, esant galimybei, suteikia laisvę darbuotojams dirbti iš skirtingų pasaulio kampelių.
Galima vertinti, kad tokie pasikeitimai sąlyginai jau ir šiuo metu mažina keliautojų skrydžių skaičius. Prieš pandemiją matėme, kad tikrai buvo populiaru išvykti į vadinamas savaitgalio keliones. Tačiau šiuo metu galiojantys reikalavimai (pvz. saviizoliacijos reikalavimas grįžus į Lietuvą) smarkiai riboja galinčių keliauti asmenų srautus“, – aiškino asociacijos vadovė.
Siūlo pradėti nuo mažesnių pokyčių
Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ marketingo direktorė Olga Belova sutiko, kad ekologijos tema šiuo metu yra itin aktuali.
„Ši problema tarsi tiksinti bomba, nes ją sunku sąmoningai suvokti ir įvertinti mūsų kasdienėje veikloje.
Europos parlamentas yra paskelbęs, kad aviacija ir laivyba išmeta 3,5 proc. viso Europos Sąjungos (ES) išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. ES įpareigojo aviacijos bendroves stebėti visų skrydžių (įskaitant ir transatlantinių) metu išskiriamo anglies dvideginio kiekį ir kompensuoti išmetamus teršalus investuojant į ekologiškus projektus“, – aiškino kelionių organizatoriaus atstovė.
Tačiau Žaliųjų partijos Norvegijoje siūlymą O. Belova irgi vertino skeptiškai.
„Jų pasiūlymas riboti skrydžių kiekius kartu riboja ir žmonių laisvę rinktis bei judėti. Šią problemą spręsti siūlyčiau ne per ribojimų prizmę, o per galimybių. Pirmiausiai pradedant nuo visuomenės švietimo. Kaip gerąją praktiką galiu įvardinti viešbučių tinklų iniciatyvą leisti patiems svečiams nuspręsti, kaip dažnai jie nori, kad būtų tvarkomi kambariai atostogų metu. Visa tai padeda taupyti vandenį, elektros energiją. Taip pat nemažai viešbučių riboja plastiko naudojimą.
Mes taip pat ieškome sprendimų kaip sumažinti išskiriamo anglies dvideginio kiekį ar kitais būdais kompensuoti jo daromą poveikį. Pavyzdžiui, pagal galimybes rinktis tuos lėktuvus, kurie išskiria mažiau dvideginio“, – komentavo kelionių organizatoriaus atstovė.
Lietuviams ekologija nerūpi?
Ji pastebėjo, kad pasaulyje ekoturizmo judėjimas pamažu stiprėja, tačiau Baltijos šalių keliautojai dažnu atveju renkasi gerai žinomas ir išbandytas atostogų kryptis.
„Tik nedidelė dalis keliautojų rinkdamiesi keliones, pavyzdžiui, domisi viešbučių ekologiškumu. O kelionės lėktuvu žmonėms paprasčiausiai yra patogesnės.
Dar svarbu įvertinti tiek Baltijos šalių geografinę padėtį, tiek ir susisiekimo infrastuktūrą. Ne visas kryptis galima patogiai ir greitai pasiekti keliaujant autobusais ar traukiniais. Pavyzdžiui, traukiniai iš visų transporto rūšių mažiausiai išskiria anglies dvideginio. Geležinkeliai turėtų ir galėtų tapti tvaria priemone sujungiant Europą greitaisiais traukiniais. Tačiau Lietuvoje susisiekimas su Vakarų Europos valstybėmis traukiniais dar nėra patogus“, – aiškino O. Belova.
