Atsiskaitymai už prekes ir paslaugas tarp įmonių aštrėja. Dėl lėšų stygiaus dažniau delsiama apmokėti sąskaitas ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl skolų išieškojimo rinkoje šiuo metu darbo yra daug.
Nors patekti į juoduosius skolininkų sąrašus nenori nė vienas verslininkas, tačiau dėl ekonominės situacijos net ir pačius sąžiningiausius jų gali užgriūti didelė skolų našta.
Didžioji dalis šalies įmonių ilgai tiki skolininkų pažadais ir tik persipildžius kantrybės taurei kreipiasi į skolų išieškojimo bendroves, kurių metodai švelnesni nei „rimtų vyrukų“, tačiau pasekmės skaudžios.
Piktybiškai negrąžinant skolos galima visiškai prarasti galimybę užsiimti norimu verslu, nes viešai skelbiami ne tik tokių įmonių pavadinimai, bet ir jų vadovų pavardės.
Nemandagu skaičiuoti delspinigius
„Turime du rimtus skolininkus, kurie neapmoka daugiau nei prieš pusmetį jiems išrašytų sąskaitų už krovinių gabenimą. Paslaugų suma siekia per 100 tūkst. litų. Tačiau nenorėdami prarasti klientų vis dar tikimės, kad jie sumokės, ir nesiimame prieš juos priemonių“, – LŽ pasakojo vienos logistikos bendrovės direktorius. Paklaustas, ar skaičiuoja delspinigius, jis atrėžė, jog Lietuvoje tai laikoma netaktišku elgesiu su klientu.
„Siekiant abiem šalims priimtino sprendimo, kartais daromi mokėjimų atidėjimai net iki pusės metų. Pavyzdžiui, krovinį vežu šiandien, o užmokestį už jį gausiu tik po Naujųjų metų. Žinoma, automobilių degalus ir atlyginimus žmonėms reikia mokėti iš savo apyvartinių lėšų. Tam, kas jų neturi pakankamai, šiuo metu išties striuka - gali ir pats į skolas įklimpti“, – pažymėjo pašnekovas.
Pasak jo, veikdami nelegaliai kartais patys vežėjai iš užsakovų stengiasi „išsimušti“ skolas. „Jeigu užsakovas įmonei ilgai negrąžina skolos, vežėjas pasiėmęs vežti jo krovinį stengiasi jį užlaikyti tol,
kol pajuda skolos grąžinimo reikalai“, - pasakojo pašnekovas.
Tačiau jis pripažįsta, kad vis daugiau krovinių vežimo bendrovių pradeda naudotis skolų išieškojimo bendrovių paslaugomis. Tai rodo ant gaunamų apmokėti sąskaitų esantys specialūs spaudai, kuriuose aiškiai nurodoma, kas prižiūri mokėjimų vykdymus.
Skolininkai bijo viešumo
UAB „Baltijos Inkaso“ projektų vadovas Darius Griška LŽ sakė, jog ekonomikos sulėtėjimo periodu šalies įmonėms tampa vis sunkiau valdyti savo finansinius įsipareigojimus, ypač tai pastebima statybų ir transporto sektoriuose.
„Paprastas pavyzdys: užsakovas už pastatytą objektą atsiskaito su generaliniu rangovu, tačiau šis dėl tam tikrų priežasčių nesumoka subrangovams. Pastarieji negavę pinigų už atliktus darbus negali atsiskaityti su medžiagų tiekėjais, tad negavę pajamų tiekėjai už parduotas prekes neatsiskaito su gamintojais. Šitaip nusidriekę neatsiskaitymai sukelia grandininę reakciją“, - aiškina D.Griška.
Pasak jo, nemokus klientas negali atsiskaityti ne tik su kreditoriais, bet dažnai ir su darbuotojais. „Pritrūkusios apyvartinių lėšų įmonės pirmiausia stengiasi susimokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokas „Sodrai“, mokėjimus bankams ar išperkamosios nuomos kompanijoms, o jei lieka pinigų - sumoka algas darbuotojams. Tik po to stengiamasi apmokėti kitas sąskaitas ir atsiskaityti su kitais kreditoriais“, - pažymi pašnekovas.
Žvelgiant iš skolininko pozicijų, pasak D.Griškos, kreditoriai yra grupuojami pagal svarbą - pirmiausia apmokami įsipareigojimai tiems, be kurių gali sutrikti įmonės veikla, o ne tokie „svarbūs“ priversti laukti.
„Skolų ieškojimo metodai yra įvairūs, vienas iš jų - viešumas, kai informacija apie piktybinį skolų nemokėjimą paskelbiama viešai. Taip pat informacija apie įmonių nesumokėtas skolas skelbiama duomenų bazėje, kurioje vartotojai gali susipažinti su dominančios įmonės finansinių atsiskaitymų istorija“, - pasakojo D.Griška.
Paskutinis kantrybės lašas pavėluoja
„Į skolų išieškotojus įmonės dažniausiai kreipiasi tada, kai trūksta kantrybė. Dažnai skolininkai kreditorius maitina pažadais arba galiausiai pradeda vengti ryšių - nekelia telefono ragelio, direktoriai su buhalteriais pradeda „sirgti“, „išvykti į komandiruotes“ ir pan. Todėl laukiančios apmokėjimo ir mulkinamos įmonės dažnai uždelsia ir kreipiasi į skolų išieškojimo bendroves tik tada, kai skolininkai jau nebevykdo veiklos“, - pabrėžė D.Griška.
Pastebima, kad į vėluojančius apmokėjimus įmonės pradėjo kreipti daugiau dėmesio ir šiuo metu vidutinis pradelstos skolos terminas, pasak pašnekovo, kai kreipiamasi pagalbos, yra 42 dienos.
„Patyrusios skolininkų nemokumą ar net bankrotą, įmonės pradėjo mokytis iš savo klaidų. Siekdamos ateityje apsisaugoti nuo tokių atvejų jos pradeda vykdyti skolų prevenciją. Šiuo metu yra padidėjęs susidomėjimas visomis skolų prevencijos galimybėmis - klientų patikra, klientų mokumo stebėjimu, spaudo paslauga, atsiskaitymų administravimu ir kitomis“, - vardijo pašnekovas.
Tačiau, pasak jo, skolų išieškojimas vis dar yra populiaresnis negu skolų prevencija. „Dar nenusvilusios nagų dėl nemokių klientų įmonės pačios skolininkams suteikia pernelyg ilgą pažadų laikotarpį, užuot reikalavusios iš jų realių mokėjimo garantų arba perleidusios darbą profesionalams. Dar yra išlikęs požiūris, kad skolų išieškojimo bendrovės gali sugadinti įmonės ir skolininko tarpusavio santykius“, - sako D.Griška.
Praktika rodo, kad trečios šalies įsikišimas į problemos sprendimą, pasak pašnekovo, sumažina trintį tarp skolininko ir kliento, nes problema sprendžiama ne emociškai, bet dalykiškai.
Išieškojimo bendrovės klestės
Skolų administravimo kompanijos „Sergel“ vadovas Thomas Zedendahlas LŽ sakė, kad pirmąjį šių metų pusmetį kaip niekada matomas nuolat didėjantis Lietuvos verslo susidomėjimas skolas administruojančių bendrovių paslaugomis.
„Ypač jaučiamas dėmesio padidėjimas vasaros metu, jis šoktelėjo net 20 procentų. Taip pat pastebimi ir požiūrio pokyčiai - bylos mums siunčiamos jau kur kas ankstyvesniame etape, pavyzdžiui, apmokėjimui vėluojant tik tris savaites.
Verslininkai suprato, kad geranoriškai skolininkų pažadais tikėti neverta, todėl nebelaukia anksčiau įprastų keliasdešimties dienų. Matome, kad įmonės linkusios griebtis teisinių veiksmų vis anksčiau ir anksčiau“, - pažymi T.Zedendahlas. Pasak jo, kuo ilgiau delsiama imtis konkrečių skolos išieškojimo veiksmų, tuo mažesni šansai atgauti pinigus.
Paklaustas, kokios įtakos skolų grąžinimo delsimas gali turėti šalies bankinei sistemai, iš kurios ekonomikos pakilimo metu milžiniškas sumas skolinosi verslas, jis atsakė, jog bankų sektorius buvo ir ateityje bus atsargus. „Bankai yra gerai pasirengę rizikai, turi stiprias pozicijas ir gerus rizikos valdymo įrankius. Tai reiškia, kad bankai neturėtų susidurti su tais pačiais sunkumais, su kuriais pernai susidūrė kai kurios didelės Amerikos kreditavimo bendrovės. Tačiau finansų valdymui bus skiriama vis daugiau dėmesio, padidės aktyvumas, tikėtina, kad išaugs ir verslo bendradarbiavimas su skolų išieškojimo bendrovėmis“, - pažymėjo pašnekovas.
Jolita Žvirblytė
