Vien šiemet mokesčių mokėtojai valstybei delsia sumokėti beveik 1,2 mlrd. litų mokesčių. Krizei gilėjant, nemokumas didėja ir bankrotų daugėja. Bet mokesčių atidėjimo gali tikėtis tik kas trečias šios naštos nebepakeliantis mokesčių mokėtojas. Kitiems ji tampa mirtina.
Gyventojų ir verslo finansinei padėčiai negerėjant, o nuo rudens pradžios dar padidėjus mokesčiams, neabejojama - mokesčių mokėtojų skolos valstybei toliau augs, nesurenkamo biudžeto skylė didės.
Kaip suskaičiavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), valstybei verslas ir gyventojai šiemet nesumokėjo jau 1,2 mlrd. litų priskaičiuotų jiems privalomų mokesčių.
Kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" duomenimis, šalies įmonių bendra įskola finansinėms įstaigoms ir kitiems verslo subjektams nuo metų pradžios pasiekė dar 2 mlrd. litų. Gyventojų - dar beveik 900 mln. litų.
Taigi, sudėjus visas skolas, bendra 4 mlrd. litų vertės skola - krintančios šalies ekonomikos kaina, kurią anksčiau ar vėliau teks sumokėti tiems, kurie nenugarmės į bankrotų prarają, šiemet atsiveriančią dar plačiau.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje per aštuonis šių metų mėnesius užregistruotos 1164 bankrutuojančios įmonės, o tai 2,3 karto daugiau nei pernai tokiu pat metu, kai jų buvo 513.
Užregistruotų likviduojamų įmonių šiemet, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padaugėjo 18,4 proc. - iki 2137. O naujai užregistruotų įmonių sumažėjo 7,8 proc. - iki 5371.
Pasak ekspertų, didėjant skoloms, bankrotų skaičiui ir mokesčiams, valstybės pastangos taikyti verslo gelbėjimo priemones yra gerokai mažesnės nei priežastys, stabdančios šalies ekonomikos atsigavimą.
Nė savaitės be prašymo
Kaip skelbia VMI, gyventojai ir įmonės per 8 šių metų mėnesius paprašė atidėti mokesčių sumą, siekiančią 158,6 mln. litų, ir vien per paskutinę rugpjūčio savaitę ji padidėjo 2,4 procento.
Nuo metų pradžios patenkinta 39 proc. visų pateiktų prašymų atidėti mokesčius. Tiesa, įmonės tokios malonės sulaukia kiek dažniau (patenkinta 54 proc. pateiktų prašymų), o gyventojai, kurie šiuo atveju dažniausiai yra smulkiausi verslininkai, lengvatos sulaukia daug rečiau.
Kaip LŽ sakė VMI Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Darius Buta, per 8 šių metų mėnesius sudaryta 219 mokestinės paskolos sutarčių su fiziniais asmenimis 750,9 tūkst. litų sumai ir 238 sutartys su juridiniais asmenimis 54,1 mln. litų sumai.
Pernai VMI su mokesčių mokėtojais buvo sudariusi 133 mokestinės paskolos sutartis, o vien šiemet iki rugsėjo šių sutarčių jau sudaryta 458, o tai jau 3 kartus daugiau nei pernai.
Pasak D.Butos, fiziniai asmenys paprastai kreipiasi dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o juridiniai - dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atidėjimo arba išdėstymo dalimis.
"VMI nuomone, pagrindinė priežastis, daranti įtaką sąžiningų mokesčių mokėtojų vėlavimui, yra apyvartinių lėšų trūkumas ir likvidumo problemos. Nuo praėjusių metų spalio, kai buvo deklaruojamas pelno mokestis, VMI kiekvieną savaitę sulaukia vis daugiau prašymų atidėti vieno ar kito mokesčio mokėjimą arba jį išdėstyti dalimis", - sako D.Buta.
Deguonies kaukė mirštantiems?
Paklaustas, kodėl patenkinti tik 39 proc. prašymų atidėti mokesčių mokėjimą, pašnekovas dėsto, kad šį sprendimą mokesčių administratorius gali priimti tik nustatęs, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba atsirastų sunkumų vykdant kitus finansinius įsipareigojimus, o mokestinės paskolos suteikimas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Kaip anksčiau jau rašė LŽ, pas norinčius gauti mokestinę paskolą verslininkus įvertinti patiriamų sunkumų atvykstantys VMI specialistai neretai įmones įpareigoja išparduoti dalį, jų nuomone, per brangaus turto ir taip susimokėti mokesčius. Verslininkai tokias mokestinės paskolos suteikimo sąlygas vertina kaip dar didesnį verslo smukdymą nesuteikiant galimybės sunkiuoju metu išsilaikyti ant kojų.
Pavasarį priėmus keletą mokestinės paskolos suteikimo sąlygų liberalizavimo priemonių, įmonių padėties vertinimas nepasikeitė.
"Jei mokesčių administratorius įvertinęs aplinkybes nustato, kad iškart sumokėjus mokestį mokesčių mokėtojo finansinė padėtis netaps beviltiška ir jei jis neatitinka kitų sąlygų, mokesčius mokėtojas turi sumokėti įprasta tvarka. Laiku nesumokėti mokesčiai išieškomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka", - sako VMI atstovas.
Taigi į bėdą pakliuvę sąžiningi mokesčių mokėtojai priversti iš paskutiniųjų sumokėti mokesčius valstybei ir marinti verslą arba net šeimą, nors jų atidėjimas arba išdėstymas dalimis jiems leistų lengviau atsikvėpti ir išgyvenus atsiskaityti su valstybe vėliau.
Prašančiųjų tik daugės
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius sako, kad mokestinės skolos valstybei atsiranda tada, kai verslas jau nebeišgali panešti savo finansinių įsipareigojimų bet kam kitam. "Kai pradedama vėluoti atsiskaityti už prekes, paslaugas ar nebeįstengiama atsiskaityti su kitais kreditoriais, pradedama ir mokesčius mokėti vėluojant. Net neabejoju, kad dėliodamas finansinių įsipareigojimų vykdymo prioritetus pirmiausia verslas stengiasi atsiskaityti su valstybe. Geriau pirmiausia atsiskaityti su valstybe nei su banku, su kuriuo dar galima susitarti. Valstybė taiko daug griežtesnį lėšų nuskaitymo ar areštavimo mechanizmą nei visi kiti kreditoriai", - dėsto A.Mackevičius. Nors verslas ir skuba pirmiausia atsiskaityti su valstybe, bet šios skolos tik auga. Tai rodo, kad finansinė padėtis vis dar blogėja, sako asociacijos pirmininkas.
Ekonomistas Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, LŽ sakė, kad jeigu verslas turi laikinų finansinių sunkumų ir susiduria su itin dažnu šiuo metu finansinių srautų nesusibalansavimu, mokestinės paskolos tam tikru laikotarpiu išties gelbėja.
"Tam tikrais atvejais, kai verslas sminga žemyn ir einama link restruktūrizacijos, mokestinės paskolos yra viena pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams. PVM padidinimas dar 2 procentiniais punktais neabejotinai turės įtakos mokesčių mokėjimui. Manau, kad dėl padidėjusio PVM didės ir valstybei nesumokami mokesčiai. Didesnį mokestį mokėti bus tik sunkiau. Netgi drįsčiau spėti, kad esant dabartinei padėčiai mokestinės nepriemokos dėl to gali didėti bent 5 proc., todėl daugės ir besikreipiančiųjų gauti mokestines paskolas" - tvirtina jis.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
