Gyventojų, neišgalinčių iškart susimokėti už įvairius komunalinius patarnavimus, daugėja. Bėda ta, kad brangstant paslaugoms skolos tik didėja. Daugėja ir pradelstų mokėjimų bankams. Neatsakingiai į pastaruosius žiūri jaunuoliai. Ar jaunimo susigadinta kredito istorija nepakenks jų pačių ir Lietuvos ateičiai, skolinantis studijoms ar verslui kurti?
Informacija apie nepadengtą pradelstą skolą kreditų biure saugoma visą asmens gyvenimą, kol jis uždelsto mokėjimo nepadengia, ir dar dešimt metų po to, kai skola yra padengta. Kitaip tariant, laiku nesumokėta skola ar įmokos gali ilgam atimti iš gyventojo galimybę skolintis bei įsigyti prekių ir paslaugų išsimokėtinai.
Didžiausi pradelsti mokėjimai – bankams
Per praėjusius metus Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai išaugo beveik 890 mln. Lt ir siekė 2,76 mlrd. Lt. Sparčiausiai uždelsti mokėjimai didėjo bankų sektoriui, lėčiau įsiskolinimai augo telekomunikacijų, komunalinių paslaugų, vartojimo kreditų sektorių įmonėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 231 tūkst. fizinių asmenų. Pastarųjų per metus padaugėjo net 8 proc.
Šiuo metu vyrams tenka 72 proc. visų Lietuvos gyventojų pradelstų skolų, moterims – 28 proc. Vidutinė vyro pradelsta skola siekia 7553 Lt, moters – 4717 Lt.
Anot Mariaus Zaikausko, asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovo, per ketverius metus gyventojų, kurie turėjo arba turi neigiamą įrašą kredito istorijoje, padaugėjo pusantro karto – nuo 457 iki 694 tūkst. „Kitaip tariant, per praėjusius kelerius metus neatsakingai savo finansinius įsipareigojimus vykdančių gyventojų šalyje padaugėjo beveik tokia dalimi, kiek jų gyvena Šiauliuose, – teigia
M. Zaikauskas. – Per šį laikotarpį bendra šiauliečių pradelstų mokėjimų suma pasiekė beveik 36 mln. Lt., t. y. padidėjo 14 proc.“
Anot M. Zaikausko, itin prasta 18-24 m. amžiaus gyventojų grupės situacija. Jų pradelstų mokėjimų suma per praėjusius metus padidėjo net 71 proc. ir siekia 1,2 mln. Lt.
Prasta kredito istorija – sugadinta ateitis?
„Jaunimas nesupranta, kokią neigiamą įtaką daro bloga kredito istorija, todėl dažnai pro pirštus žiūri į susidariusius pradelstus mokėjimus, – teigia „Manocreditinfo.lt“
projekto vadovas. – Dažnai jaunuoliai neįvertina fakto, kad bloga kredito istorija gali atimti galimybę ateityje gauti finansavimą naujam verslui, teikiant prašymą studijoms finansuoti ir t. t. Jaunimas – mūsų šalies ateitis, bet turint blogą kredito istoriją perspektyva atrodo liūdnai. Vyresni žmonės yra linkę ne tik atsakingiau tvarkyti finansus, bet ir turėti mažiau finansinių įsipareigojimų.“
Blogos kredito istorijos priežastys yra pirmiausia neatsakingi jaunuolių sprendimai prisiimant finansinius įsipareigojimus. Įsidarbinus laikinai ar jaunoje įmonėje, iš pradžių reikėtų susikoncentruoti į stabilumą, patirties kaupimą, o ne pirkti daiktus, kurie gal net nėra prieinami įvertinus paprastą pajamų ir išlaidų balansą – atėmus visas būtiniausias išlaidas pragyvenimui turi likti tiek, kad nereikėtų skolintis.
Ypač svarbu pabrėžti tai, kad įrašai asmens kredito istorijoje niekur nedingsta. Informacija apie nepadengtą pradelstą skolą kreditų biure saugoma visą asmens gyvenimą, kol jis uždelsto mokėjimo nepadengia, ir dar dešimt metų po to, kai skola yra padengta. Kitaip tariant, laiku nesumokėta skola ar įmokos gali ilgam atimti iš gyventojo galimybę skolintis bei įsigyti prekių ir paslaugų išsimokėtinai.
Ar pradelstas mokėjimas nepakiš kojos?
Neretai tenka susidurti su nuomone, kad nedidelė suma „rimta“ skola negali būti, todėl nėra ko skubėti ją padengti. Iš tikrųjų uždelstas net ir kelių dešimčių litų įsiskolinimas gali sukelti kliūčių imant kreditą, įsigyjant prekių ar paslaugų išsimokėtinai. Tokiais atvejais, norėdamas apsidrausti, kreditorius gali pabloginti kredito suteikimo sąlygas, pvz., 50 Lt skola gyventojui gal ir nesutrukdys gauti didelės paskolos iš banko, tačiau ji gali lemti didesnes palūkanas arba trumpesnę kreditavimo sutartį, o tai reiškia didesnes įmokas kas mėnesį.
Net ir gavus kreditą, pvz., kreditinę kortelę, nederėtų pamiršti laiku mokėti įmokų už kitas paslaugas. Tarkim, gyventojas delsia atsiskaityti už komunalines ar kitas paslaugas, bet bankai pagal jiems nustatytas taisykles domisi, koks yra jų klientų mokumas, todėl, atsiradus neigiamų įrašų kredito istorijoje, gali būti priversti mažinti kredito limitą.
Pirmiausia žmogus gauna iš banko ar kitos institucijos pranešimą apie susidariusią skolą. Jei jis ją padengia iki pranešime nurodyto termino, institucija duomenų apie asmens įsiskolinimą neperduoda kreditų biurui. Neigiama kredito istorija susiformuoja tada, kai asmuo delsia padengti įsiskolinimą nuo 30 dienų. Žmogus, padengęs savo skolą per 30 dienų nuo pranešimo apie ją išsiuntimo, gali būti tikras, kad neigiamo įrašo apie ją kreditų biure neatsiras. Kita vertus, šiuo atveju visada geriausia laikytis principo „kuo greičiau, tuo geriau“.
Skolos komunalininkams – daugiausia šildymo sezonu
Lėtai augant ar net apskritai mažėjant atlyginimams, daugeliui gyventojų ne tik paskolos bankams, bet ir komunalinių paslaugų kainos tapo itin jautria tema. Peržvelgus centralizuotą šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui ruošti tiekiančios AB „Šiaulių energija“ pateiktus duomenis, į akį krinta tai, kad šiauliečių skola bendrovei per šį šildymo sezoną išaugo beveik 400 tūkst. Lt – 2011 m. spalio 1 d. ji buvo 5,19 mln. Lt, o 2012 m. vasario 10 d. jau siekė 5,57 mln. Gyventojų įsiskolinimą lėmė itin išaugusi šildymo kaina. Tiesa, palyginti su pernai metų vasariu, skola nelabai pasikeitė – 2011 m. vasario 10 d. ji buvo netgi šiek tiek didesnė (5,65 mln.). Matyt, šiemet gyventojai „pasispaudė“ – šalyje dar prieš šildymo sezoną daug diskutuojant apie itin pabrangsiantį šildymą, pasitaupė „juodai dienai“ arba apribojo savo poreikius.
Skolingi miestiečiai ir už šaltą vandenį. 2011 m. sausio 1 d. jų skolos (be einamojo mėnesio priskaitymų) sudarė 776 tūkst. Lt, t. y. 74 proc. bendrovės skolų, o šių metų sausio 1-ąją jau siekė 804 tūkst. Lt, t. y. sudarė 73 proc. bendrovės skolų. Anot Džiuljetos Martinaitienės, UAB „Šiaulių vandenys“ ryšių su visuomene atstovės, nors pernai gyventojų skolos padidėjo 3,6 proc., pačių skolininkų sumažėjo 76-iais.
Jei šildymo, karšto ar šalto vandens prasiskolinusiems gyventojams taip greitai „neužsuksi“, tai telekomunikacijų bendrovės savo paslaugas gali nutraukti akimirksniu, kur reikia kompiuteryje padėjusios varnelę. Galbūt dėl šios priežasties, anot telekomunikacijų įmonės TEO atstovo Antano Bubnelio, pastaraisiais metais už TEO paslaugas įsiskolinusių klientų skaičius kito itin nedaug. „Nedideli svyravimai vyksta tik žiemą, šildymo sezono metu, ir vasarą, kai klientai už paslaugas pavėluoja sumokėti dėl atostogų“, – teigia jis. Kita vertus, klientai yra linkę pirmiausia sumokėti būtent už telekomunikacijų paslaugas todėl, kad daugeliui įmonių jos yra gyvybiškai būtinos veiklai užtikrinti, juk esant įsiskolinimui galima paprasčiausiai apriboti paslaugos teikimą.
Nesudėtinga prasiskolinusiems gyventojams ir „nukirpti“ elektros laidus. Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO klientų skolos 2011 m. pabaigoje sudarė apie 60 mln. Lt, t. y. 15 proc. mažiau nei 2010 m. pabaigoje. Privačių klientų skolos bendrovei 2011-ųjų pabaigoje sudarė šiek tiek mažiau nei 22 mln. Lt. Vidutinė gyventojo skola metų pabaigoje sudarė 91 Lt. Šiauliuose bendra privačių ir verslo klientų skola 2011 m. pabaigoje sudarė 1,4 mln. Lt ir buvo 23 proc. didesnė nei prieš metus. Šių metų sausio pabaigoje šiauliečių skolos sudarė 1,33 mln. Lt – per mėnesį sumažėjo 6 proc. Šiaulių privačių gyventojų skola šiemet kovo 1 d. sudarė 0,59 mln. Lt ir buvo panaši kaip ir tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (2011 m. kovo 1 d. – 0,58 mln. Lt). Anot Ernesto Naprio, AB LESTO atstovo ryšiams su visuomene, žiemą, ypač sausio-vasario mėnesiais, privačių klientų skolos dėl sezoniškumo išauga vidutiniškai nuo 5 iki 10 proc.
AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Šiaulių skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje (Akmenė, Kuršėnai, Plungė, Pakruojis, Radviliškis, Telšiai, Šiauliai) yra per 76 tūkst. buitinių vartotojų. Kai kurie taip pat yra įsiskolinę. Tiesa, per metus skolingų vartotojų sumažėjo – pernai kovo 1 d. skolingų vartotojų (skola už gamtines dujas nuo 5 Lt) buvo 10,7 tūkst. (skola sudarė daugiau nei 801 tūkst. Lt), o šiemet kovo 1 d. jų bebuvo 9,6 tūkst. (skola sudarė 710 tūkst. Lt). Tiesa, yra net 90 vartotojų, skolingų daugiau nei 1000 Lt (bendra skola sudaro daugiau nei 325 tūkst. Lt). Anot Sigitos Petrikonytės-Jurkūnienės, AB „Lietuvos dujos“ atstovės spaudai, gamtinių dujų tiekimo už skolas nutraukimas – kraštutinė priemonė. Per 2011 m. net 138 vartotojams buvo nutrauktas gamtinių dujų tiekimas. Per tą patį laikotarpį 95 vartotojams buvo atnaujintas gamtinių dujų tiekimas, sumokėjus įsiskolinimą už dujas ir atjungimo bei prijungimo išlaidas. Per 2012 m. sausį-vasarį gamtinių dujų tiekimas už skolas buvo nutrauktas 13 vartotojų, atnaujintas – septyniems. „Tikimės, kad pasibaigus šildymo sezonui gamtinių dujų vartotojai suskubs sumokėti skolas ir tai padarys dar neprasidėjus naujajam šildymo sezonui“, – vylėsi atstovė spaudai.
Susidaro įspūdis, kad daugumos įsiskolinimų bendrovėms priežastis – tas nelemtas šildymo sezonas, gerokai patuštinantis Lietuvos gyventojų pinigines. Tiesa, gyventojai – buitinių paslaugų vartotojai, turėtų nepamiršti, kad galutinę sąskaitą už įvairių bendrovių suteiktas paslaugas lemia ne vienos ar kitos teikiamos paslaugos tarifai, o suvartojimas, tiesa, jei taupant galima mažiau prapliurpti telefonu ar išleisti vandens, tai suvartoto šildymo kiekį galima pakoreguoti tik minimaliai arba griebusis didelių investicijų – apšiltinus namą, pakeitus langus ir kt.
